Europos Sąjungos pasirengimo krizėms strategija, kuria siekiama užkirsti kelią kylančioms grėsmėms ir krizėms ir į jas reaguoti

Kovo 26 d. Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė paskelbė ES pasirengimo krizėms strategiją, kuria siekiama remti valstybes nares ir stiprinti Europos pajėgumus užkirsti kelią kylančioms grėsmėms ir į jas reaguoti.

Europos Sąjunga susiduria su vis sudėtingesnėmis krizėmis ir iššūkiais, kurių negalima ignoruoti. Pradedant didėjančia geopolitine įtampa ir konfliktais, hibridinėmis ir kibernetinio saugumo grėsmėmis, užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, baigiant klimato kaita bei didėjančio masto gaivalinėmis nelaimėmis, ES turi būti pasirengusi apsaugoti savo piliečius ir pagrindines visuomenės funkcijas, kurių svarba demokratijai ir kasdieniam gyvenimui yra esminė.

Konkrečiai, strategijoje numatyta 30 pagrindinių veiksmų ir pateiktas išsamus veiksmų planas, padedant siekti krizėms pasirengusios Europos Sąjungos tikslų ir diegti integruotosios parengties kultūrą visose ES politikos srityse.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Dėl naujų realijų Europoje reikia naujo lygio parengties. Mūsų piliečiams, valstybėms narėms ir įmonėms reikia tinkamų priemonių tiek užkirsti kelią krizėms, tiek greitai reaguoti įvykus nelaimei. Potvynių zonose gyvenančios šeimos turėtų žinoti, ką daryti kylant vandeniui. Ankstyvojo perspėjimo sistemos gali padėti miškų gaisrų apimtiems regionams neprarasti brangaus laiko. Europa yra pasirengusi padėti valstybėms narėms ir patikimiems partneriams kaimyninėse šalyse gelbėti gyvybes ir išsaugoti pragyvenimo šaltinius.“

Pagrindiniai strategijos tikslai ir veiksmai:

Europos esminių visuomeninių funkcijų apsauga

• Parengti būtiniausius esminių paslaugų, pavyzdžiui, ligoninių, mokyklų, transporto ir telekomunikacijų parengties kriterijus.
• Didinti ypatingos svarbos įrangos ir reikmenų atsargų kaupimą.
• Gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir galimybes gauti ypatingos svarbos gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens.

Gyventojų parengties skatinimas

• Skatinti visuomenę imtis praktinių priemonių, pavyzdžiui, turėti būtiniausių atsargų, kurių, ekstremaliųjų situacijų atveju, pakaktų bent 72 valandas.
• Įtraukti parengties pamokas į mokyklų mokymo programas ir paskelbti ES parengties dieną.

Reagavimo į krizes koordinavimo stiprinimas

• Įsteigti ES krizių centrą, kad būtų geriau integruotos esamos ES krizių valdymo struktūros.

Civilinio ir karinio bendradarbiavimo stiprinimas

• Reguliariai vykdyti ES masto parengties pratybas, kuriose kartu dalyvautų ginkluotosios pajėgos, civilinės saugos tarnybos, policija, saugumo, sveikatos priežiūros darbuotojai ir ugniagesiai.
• Sudaryti palankesnes sąlygas dvejopos paskirties investicijoms.

Prognozavimo ir numatymo pajėgumų stiprinimas

• Parengti išsamų rizikos ir grėsmių vertinimą ES lygmeniu, padedant užkirsti kelią tokioms krizėms kaip gaivalinės nelaimės ar hibridinės grėsmės.

Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo didinimas

• Sukurti viešojo ir privačiojo sektorių parengties darbo grupę.
• Kartu su įmonėmis parengti ekstremaliųjų situacijų protokolus, kad būtų užtikrintas greitas būtiniausių reikmenų, prekių ir paslaugų prieinamumas ir saugios ypatingos svarbos gamybos linijos.

Bendradarbiavimo su išorės partneriais stiprinimas

• Bendradarbiauti su strateginiais partneriais, pavyzdžiui, NATO, karinio mobilumo, klimato ir saugumo, besiformuojančių technologijų, kibernetinio saugumo, kosmoso ir gynybos pramonės srityse.

Apskritai, rodydama iniciatyvą parengties srityje, ES siekia sukurti atsparesnį ir saugesnį žemyną, geriau pasirengusį įveikti XXI amžiaus iššūkius.

Pagrindiniai faktai

S. Niinistö pranešime dėl ES parengties ir pasirengimo daroma išvada, kad būtina skubiai didinti Europos civilinę ir karinę parengtį ir pasirengimą spręsti didėjančias šiandienos saugumo problemas sveikatos, migracijos, technologijų saugumo, klimato, gynybos ar ekonomikos srityse. Pranešime raginama iš esmės keisti mąstyseną ir parengties supratimą bei jos prioritetų nustatymą Europos Sąjungoje. Jame taip pat pripažįstama, kad parengtis yra ne tik nacionalinė atsakomybė, bet ir bendras Europos reikalas, kuriam reikia didesnio Sąjungos vaidmens koordinuojant ir remiant valstybes nares šioje srityje.

Todėl strategijoje daugiausia dėmesio skiriama integruotam visus pavojus apimančiam požiūriui, visas valdžios grandis mobilizuojančiam požiūriui, suburiant visus svarbius subjektus visais valdžios lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu ir ES), ir visos visuomenės įtraukimo požiūriui, suburiant piliečius, vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę, įmones ir socialinius partnerius, taip pat mokslo ir akademines bendruomenes.

Be to, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos Sąjunga yra pajėgi įveikti būsimas krizes ir pateikti piliečiams ir visuomenei esminius ir veiksmingus sprendimus. Europos Sąjungos pastaraisiais metais patirti įvykiai ir rizika, taip pat tvirtas ir veiksmingas atsakas į COVID-19 pandemiją parodė, kaip glaudus Europos Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas duoda geresnių rezultatų žmonėms ir visuomenei.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai 

Bendras komunikatas dėl ES pasirengimo krizėms strategijos

Bendro komunikato dėl ES pasirengimo krizėms strategijos priedas

Klausimai ir atsakymai

Informacijos suvestinė