Europos Komisija paskelbė preliminarius 2024 m. žūčių keliuose duomenis. Praėjusiais metais Europos Sąjungos keliuose žuvo apie 19 800 žmonių, t. y. šiek tiek (3 proc.) mažiau nei 2023 m. Tai reiškia, kad prarasta 600 mažiau gyvybių. Nors 2024 m. žūčių keliuose skaičius sumažėjo labiau nei 2023 m., bendras padėties gerėjimo tempas tebėra pernelyg lėtas ir nepanašu, kad dauguma valstybių narių pasieks ES tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių. 2023 m. kovo mėn., siekdama sustiprinti savo įsipareigojimą užtikrinti kelių eismo saugumą, Europos Komisija pateikė pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama didinti kelių eismo saugumą, įskaitant atnaujintus vairuotojo pažymėjimų reikalavimus ir tarpvalstybinį vykdymo užtikrinimą, ir netrukus priims naujus techninės apžiūros teisės aktus, kuriais bus siekiama sumažinti nesaugių transporto priemonių skaičių ES keliuose.
Už darnųjį transportą ir turizmą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas sakė: „Nors žūčių keliuose sumažėjimas 3 proc. yra žingsnis teisinga linkme, to nepakanka. Kiekvienais metais mūsų keliuose vis dar žūsta pernelyg daug žmonių. Turime dėti daugiau pastangų, kad pagerintume kelių eismo saugumą, visų pirma pažeidžiamų eismo dalyvių ir saugumą didelės rizikos vietovėse, pavyzdžiui, kaimo keliuose. Kiekviena žūtis yra skaudi, todėl ir toliau išliekame įsipareigoję siekti visiškai saugaus eismo vizijos tikslo.“
Skirtingos tendencijos valstybėse narėse
Kelių eismo saugumo pažanga visoje Europos Sąjungoje išlieka netolygi: kai kurios šalys daro didelę pažangą, kitoms sunku sumažinti žūčių skaičių. Per pastaruosius penkerius metus Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje žūčių keliuose skaičius sumažėjo nedaug, o Airijoje ir Estijoje jis padidėjo, nors metiniai svyravimai mažesnėse šalyse paprastai yra didesni. Kita vertus, Bulgarija, Danija, Lietuva, Lenkija ir Slovėnija daro didelę pažangą siekdamos 50 proc. sumažinimo tikslo. Lietuvoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 42 žūtys keliuose. Atitinkamai 2023 m. fiksuotos 56 žūtys milijonui gyventojų, o 2022 m. 43 žūtys.
Švedija ir Danija išlieka saugiausiomis šalimis kelių eismo saugumo požiūriu – jose žūčių milijonui gyventojų skaičius atitinkamai yra 20 ir 24. Rumunija (77 žūtys mln. gyventojų) ir Bulgarija (74 žūtys mln. gyventojų), kuriose žūčių skaičius vis dar yra vienas didžiausių, padarė didelę pažangą mažindamos žūčių keliuose skaičių – nuo 2019 m. žūčių sumažėjo daugiau kaip 20 proc. Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 44 žūtys keliuose.
Labiausiai paveiktos grupės ir rizikos veiksniai
Didžiausią pavojų ir toliau kelia kaimo keliai – žūtys šiuose keliuose sudaro 52 proc. visų žūčių. Dauguma žuvusiųjų keliuose (77 proc.) yra vyrai, o vyresnio amžiaus suaugusieji (65 m. ir vyresni) ir jaunimas (18–24 m.) yra ypač pažeidžiami kelių eismo dalyviai. Vertinant pagal eismo dalyvių kategoriją, daugiausia žuvusiųjų sudaro automobilių keleiviai, po jų eina motociklininkai (20 proc.), pėstieji (18 proc.) ir dviratininkai (10 proc.). Beveik 70 proc. žuvusiųjų mieste sudaro pažeidžiami eismo dalyviai, įskaitant pėsčiuosius, dviratininkus ir motociklininkus, o tai rodo, kad reikia skubiai tobulinti saugos priemones jiems apsaugoti.
Pagrindiniai faktai
2018 m. ES užsibrėžė tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, o taip pat sunkių sužalojimų skaičių (pastarasis tikslas iškeltas pirmą kartą). Šis tikslas išdėstytas Europos Komisijos Strateginiame kelių eismo saugumo didinimo veiksmų plane ir 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje, kurioje taip pat išdėstyti kelių eismo saugumo planai, kuriais siekiama, kad iki 2050 m. keliuose nežūtų nė vienas žmogus (visiškai saugaus eismo vizija).
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2025 m. kovo 27 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje