Nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Europos Sąjungos šalys telkia išteklius kartu finansuoti projektus kurie gerina Europos piliečių gyvenimą. Šiandien tai reiškia ekonomikos augimo skatinimą ir darbo vietų kūrimą, aplinkos apsaugą, regioninių skirtumų ES mažinimą ir kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.
ES biudžetas reikšmingai prisideda prie investicijų į mokslą ir inovacijas, tam kad Europa galėtų konkuruoti globaliu mastu; veiksmingiau nei tai darytų pavienės valstybės narės.
Lietuvai ES biudžetas buvo ir lieka pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis. Didžioji dalis per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos įgyvendintų aplinkosaugos, susisiekimo, energetikos, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinių projektų buvo finansuojami ES biudžeto lėšomis. ES biudžetas taip pat yra pagrindinis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimo šaltinis.
Kaip ES biudžetas veikia Lietuvoje
ES biudžetas papildo Lietuvos nacionalinį biudžetą ir finansuoja tas sritis, kurias ES lygmeniu finansuoti yra efektyviau nei iš vietos ar nacionalinių šaltinių. Pavyzdžiui, 2020 metais Lietuva į ES biudžetą įmokėjo 548 milijonus eurų. Tuo pat metu, ES investicijos į Lietuvos ekonomiką apėmė:
- sumaniam ir įtraukiam augimui – 1861 mln. eurų,
- tvariam augimui ir žemės ūkiui – 683 mln. eurų,
- saugumui – 40 mln. eurų.
Be investicijų Lietuvoje, ES biudžetas teikia paramą ir kitose srityse, įskaitant:
- paramą kitų ES šalių ekonominiam vystymuisi,
- pagalbą stichinių nelaimių atvejais,
- pagalbą vystymuisi ir pagalbą ES kaimynėms bei trečiosioms šalims.
Europos struktūrinių ir investicijų fondų panaudojimo statistika
2021–2027 m. ES biudžetas
Dėl COVID–19 pandemijos Europos Sąjunga sustiprino ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą. 2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas (1,211 trilijono eurų) kartu su ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ (806,9 mlrd. eurų) sudaro 2,018 trilijono eurų dabartinėmis kainomis (1,8 trilijono eurų 2018 m. kainomis).
„NextGenerationEU“ pagrindas – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF). Pagal ją teikiamas finansavimas padės Lietuvai iki 2026 m. pabaigos įgyvendinti nusimatytas reformas ir investicijas, tam, kad šalis iš COVID–19 pandemijos išeitų tvirtesnė ir atsparesnė.
Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra suderinto ES atsako į COVID-19 krizę dalis, kuriuo siekiama bendrus Europos uždavinius spręsti pasitelkiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą ir bendrosios rinkos sanglaudą. Lietuvos planas numato investuoti į tvaresnę elektros energijos gamybą ir energijos kaupimą, plėtoti tvarų judumą, sudaryti palankesnes sąlygas diegti 5G ryšį ir stiprinti socialinę apsaugą. Bus spartinamos investicijos į švietimą ir sveikatos priežiūrą, kartu su šių sričių reformomis. 38 proc. visų Lietuvos plane numatytų asignavimų bus skirta klimato srities tikslams siekti. 32 proc. visų plane numatytų asignavimų bus skirta skaitmeninimo tikslams siekti.
ES biudžetas įgalinantis Europos ekonomikos gaivinimo planą
Daugiau informacijos apie ES biudžetą, jo pajamas ir išlaidas
ES 2021-2027 m. ilgalaikis biudžetas ir „NextGenerationEU“: faktai ir skaičiai
Kaip veikia visos ES biudžetas?
ES biudžetas daugiausia skirtas investicijoms, todėl ilgalaikis išlaidų planas, žinomas kaip daugiametė finansinė programa, yra tvirtinamas nuo penkerių iki septynerių metų laikotarpiui. Programoje nustatomos didžiausios metinės sumos (viršutinės ribos), kurias ES leidžia kiekvienai skirtingai kategorijai (išlaidų kategorijai).
Visi gauna naudos iš ES biudžeto: iš pridėtinės vertės būnant bendrosios rinkos dalimi, taip pat kartu sprendžiant tokias problemas, kaip kova su klimato kaita, skaitmeninio suvereniteto stiprinimas ir reagavimas į COVID-19 krizę.
Metinis ES biudžetas priimamas demokratiškai, dalyvaujant Europos Komisijai, ES šalims (kurios atstovaujamos Taryboje) ir Europos Parlamentui:
- Europos Komisija pasiūlo metinio biudžeto projektą
- Nacionalinės vyriausybės (ES Taryba) ir Europos Parlamentas (atstovaujantis ES piliečiams) gali jį pakeisti
- Nacionalinės vyriausybės (ES Taryba) ir Europos Parlamentas (atstovaujantis ES piliečiams) turi biudžetą patvirtinti
Kas nusprendžia, kaip išleidžiami pinigai?
Per 2021–2027 m. laikotarpį:
- Nacionalinės valdžios institucijos kartu su Europos Komisija yra atsakingos už maždaug tris ketvirtadalius biudžeto išlaidų (bendras valdymas),
- Europos Komisija ir jos agentūros bei delegacijos valdo apie 18 proc. ES biudžeto (tiesioginis valdymas),
- Kitos tarptautinės organizacijos, nacionalinės agentūros ar trečiosios šalys valdo 8% ES biudžeto (netiesioginis valdymas),
- „NextGenerationEU“ 90% lėšų bus nukreipta per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonę (RRF). RRF yra priemonė, skirta 723,8 mlrd. eurų vertės dotacijoms ir paskoloms reformoms ir investicijoms ES šalyse remti.
Galutinė atsakomybė už viso biudžeto vykdymą tenka Komisijai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas išleistas euras būtų registruojamas ir apskaitomas.
- Biudžeto sąskaitas tikrina Komisija, nacionalinės vyriausybės ir kitos organizacijos, imamasi veiksmų, kad būtų pašalinti visi trūkumai ar klaidos.
- Galiausiai Europos Parlamentas (ES piliečių vardu) balsuoja, kad pritartų tam, kaip Komisija įvykdė biudžetą.
Kaip veikia metinio ES biudžeto ciklas
ES taip pat turi įstaigų ir priemonių, skirtų skaidriai komunikuoti bei nustatyti, tirti ir bausti už netinkamą ES lėšų panaudojimą, korupciją, susijusių mokesčių vengimą ar rimtą nusižengimą ES institucijų viduje.
Pažiūrėkite kas gavo ES lėšų Lietuvoje
ES kovos su sukčiavimu priemonės
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)