Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė pirmąją skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą, kurioje įvertinami ES veiklos rezultatai įgyvendinant Europos skaitmeninio dešimtmečio 2030 m. tikslus ir uždavinius keturiose srityse: skaitmeninių įgūdžių, skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmenizacijos, įskaitant dirbtinio intelekto (DI) naudojimą, ir viešųjų paslaugų skaitmenizacijos. 2023 m. ataskaita valstybės narės raginamos imtis kolektyvinių veiksmų esamoms investicijų spragoms panaikinti, skaitmeninei pertvarkai Europoje paspartinti ir pastangoms siekiant Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos tikslų padidinti.
Ataskaitoje vertintų įvairių sričių pagrindinės išvados:
Skaitmeninė infrastruktūra – saugus junglumas
Pagal dabartinį 2030 m. tikslą gigabitinis ryšys turėtų pasiekti visus gyventojus, o 5G ryšio tinklai turėtų būti prieinami visose apgyvendintose vietovėse.
Lietuvoje pastebimos teigiamos tendencijos tiek fiksuotojo, tiek mobiliojo ryšio junglumo srityse. Išaugo fiksuotojo itin didelio pralaidumo tinklų (IDPT) diegimas – dabar šie tinklai apima 78 proc. namų ūkių, o tai viršija ES vidurkį (73 proc.). Šviesolaidžių į patalpas (FTTP) diegimas toliau didėjo ir gerokai viršija ES vidurkį (Lietuvoje – 78 proc., ES – 56 proc.). Labai padidėjo apgyvendintų vietovių, kuriose veikia 5G ryšys, dalis: 2021 m. tokių vietovių buvo 33 proc., o 2022 m. – 90 proc., ir tai viršija ES vidurkį (81 proc.).
Šiuo metu šviesolaidiniai tinklai, būtini gigabitiniam junglumui užtikrinti, pasiekia 56 proc. ES namų ūkių, o 5G ryšio aprėptis siekia 81 proc. gyventojų, nors kaimo vietovėse yra gerokai mažesnis – 51 proc. Tačiau atskirų 5G tinklų diegimas atsilieka ir 5G ryšio kokybė kol kas neatitinka galutinių naudotojų lūkesčių ir pramonės poreikių. 55 proc. namų ūkių kaimo vietovėse nėra aptarnaujami jokių pažangiųjų tinklų, o 9 proc. neturi net ir fiksuotojo ryšio tinklo.
Siekiant užtikrinti visišką gigabitinio ryšio aprėptį visoje ES, taip pat 5G ryšio aprėptį visose gyvenamosiose vietovėse, būtinos bent 200 mlrd. EUR papildomos investicijos. Valstybės narės turėtų sužymėti savo junglumo spragas ir, naudodamosi investicijoms palankia ES reguliavimo sistema, išnagrinėti finansavimo būdus, galinčius papildyti privačiąsias investicijas komerciškai neperspektyviose vietovėse, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse.
Puslaidininkiai
Dabartinis Europos Sąjungos tikslas – iki 2030 m. dabartinę savo užimamą pasaulinės pažangiųjų puslaidininkių gamybos rinkos dalį pagal vertę (t. y. 10 proc.) padvigubinti iki 20 proc.
Šiuo tikslu 2023 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojusiu Europos lustų aktu siekiama kurti klestinčią puslaidininkių ekosistemą ir atsparias tiekimo grandines. Valstybės narės turėtų intensyviau įgyvendinti nacionalinę politiką ir investuoti, kad dar labiau paskatintų kurti lustus ir didinti gamybos pajėgumus, taip pat tobulintų pažangiųjų technologijų srities vietos įgūdžius visuose sektoriuose.
Įmonių skaitmenizacija
Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyti trys įmonių skaitmenizacijos didinimo tikslai: bent 75 proc. ES įmonių savo veiklai turėtų naudotis debesijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir (arba) dirbtiniu intelektu; daugiau nei 90 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį; vienaragių (daugiau nei 1 mlrd. EUR vertinamų įmonių) skaičius turėtų padvigubėti.
Iš numatomos bazinės trajektorijos matyti, kad be papildomų investicijų ir paskatų iki 2030 m. tik 66 proc. įmonių naudosis debesija, 34 proc. – didžiaisiais duomenimis ir 20 proc. – DI. Be to, remiantis naujausiais duomenimis, tik 69 proc. ES MVĮ pasiekia bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, o pažanga valstybėse narėse nevienoda ir nepakankama. Valstybės narės turėtų didinti technologijų įsisavinimą didindamos informuotumą apie įmonės skaitmenizacijos privalumus ir populiarinti bei remti Europos skaitmeninių inovacijų centrus (EDIH).
Lietuvos verslo skaitmenizacijos rezultatai artimi ES vidurkiui, o elektroninės prekybos pardavimo rodikliai tebėra didesni už ES vidurkį. Tačiau MVĮ, kurių skaitmeninio intensyvumo lygis yra bent bazinis, dalis yra 64 proc., t. y. mažesnė už ES vidurkį (69 proc.). Visų pirma, 2021 m. pažangių technologijų, pavyzdžiui, debesijos sprendimų, įsisavinimas buvo 28 proc., kai ES vidurkis – 34 proc. DI įsisavinimas buvo 5 proc., o ES vidurkis – 8 proc.
ES įsisteigusių vienaragių skaičius per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo. Jei ši tendencija bus stebima ir toliau, ES savo tikslą pasieks anksčiau nei 2030 m., tačiau nusiraminti smarkiai svyruojančiose rinkose dar anksti. Be to, ES ir toliau skiriasi nuo kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių: 2023 m. pradžioje ES veikė 249 vienaragiai, palyginti su 1 444 vienaragiais JAV ir 330 vienaragių Kinijoje.
Viešųjų paslaugų skaitmenizacija
Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje numatyta 100 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų teikti internetu ir, kai aktualu, piliečiams ir įmonėms Europos Sąjungoje sudaryti galimybę internetu bendrauti su viešojo administravimo institucijomis, taip pat galimybę visiems ES gyventojams turėti internetinę prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų ir saugios elektroninės atpažinties (e. ID) priemonių.
Daug valstybių narių turi visas sąlygas pasiekti visišką viešųjų paslaugų ir medicinos dokumentų skaitmenizaciją ir įdiegti savo piliečių e. ID. Vis dėlto viešųjų paslaugų tarpvalstybinei prieigai ir veikimui pagerinti reikia reikšmingų investicijų. Šiuo metu visapusiškai diegiama europinė skaitmeninės tapatybės dėklė: darbą numatoma baigti 2030 m., o pačią dėklę papildys skaitmeninis euras, pasiūlytas 2023 m. birželio mėn.
Lietuva toliau gerino viešųjų paslaugų teikimą piliečiams (84 balai) bei įmonėms (94 balai) ir pasiekė daug geresnių rezultatų nei ES vidurkis (atitinkamai 77 balai ir 84 balai). Lietuvoje išduodamos asmens tapatybės kortelės jau gali būti naudojamos tiek elektroninei atpažinčiai, tiek elektroniniam parašui. Lietuva taip pat sėkmingai teikia elektroninius sveikatos įrašus – ši sritis įvertinta 92 balais, t. y. gerokai daugiau už ES vidurkį (72 balai). Prie Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) šiuo metu prisijungę beveik 100 proc. Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir vaistinių.
Skaitmeniniai įgūdžiai
ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. padidinti bazinius skaitmeninius įgūdžius turinčių 16–74 m. asmenų skaičių iki bent 80 proc. ir išugdyti 20 mln. IRT specialistų.
Tačiau iš ataskaitos matyti, kad dabartinėmis sąlygomis iki 2030 m. tik 59 proc. gyventojų turės bent bazinius skaitmeninius įgūdžius, o IRT specialistų skaičius gali neviršyti 12 mln. Valstybėms narėms reikia teikti pirmenybę investicijoms į aukštos kokybės švietimą ir įgūdžių ugdymą, skatinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse nuo ankstyvo amžiaus.
Daugiau kaip pusė 16–74 m. Lietuvos gyventojų neturi bent bazinių skaitmeninių įgūdžių (Lietuvoje – 49 proc., ES – 54 proc.). Tačiau padaryta didelė pažanga didinant dirbančių IRT specialistų dalį, palyginti su visu užimtų asmenų skaičiumi (dabar – 4,4 proc., ankstesniais metais buvo 3,8 proc., ES vidurkis – 4,6 proc.). Be to, Lietuvoje IRT specialistų lyčių pusiausvyra yra didesnė nei ES vidurkis (Lietuvoje – 22,9 proc., ES – 18,9 proc.).
Daugiau informacijos:
Pirmoji skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita ir šalių skyriai
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. spalio 2 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje