Naujausios 2023 m. birželio mėn. atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad dauguma respondentų Lietuvoje ir toliau remia energetikos pertvarką ir tikisi didelių investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius. Lietuvos gyventojai pritaria priemonėms, kurių ES ėmėsi Ukrainai ir jos žmonėms remti. Jie taip pat remia tvirtesnį ES bendradarbiavimą gynybos srityje ir pritaria didesnėms gynybos išlaidoms.
Visuotinis pritarimas energetikos pertvarkai
91 proc. Lietuvos piliečių (85 proc. ES piliečių) mano, kad ES turėtų daug investuoti į energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo ir saulės.
87 proc. Lietuvos piliečių (82 proc. ES piliečių) nuomone, padidinus pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą sumažės mūsų priklausomybė nuo energijos gamintojų už ES ribų.
87 proc. Lietuvos piliečių (80 proc. ES piliečių) sutinka su tuo, kad ES valstybės narės turėtų bendrai pirkti energiją iš kitų šalių, kad gautų geresnę kainą.
Be to, 88 proc. respondentų Lietuvoje (81 proc. ES) sutinka, kad naftos ir dujų importo mažinimas ir investicijos į atsinaujinančiąją energiją yra svarbūs mūsų bendram saugumui, o 89 proc. respondentų Lietuvoje (82 proc. ES) teigia, kad ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.
Didelis pritarimas Vyriausybės ir ES veiksmams, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą
Toliau visuotinai pritariama veiksmams, kurių imtasi reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
95 proc. Lietuvos piliečių (88 proc. ES piliečių) pritaria humanitarinės pagalbos teikimui nuo karo nukentėjusiems žmonėms, o 93 proc. Lietuvos piliečių (86 proc. ES piliečių) pasisako už tai, kad į ES būtų priimti nuo karo bėgantys žmonės.
89 proc. Lietuvos piliečių (75 proc. ES piliečių) pritaria Ukrainai teikiamai finansinei paramai, o 84 proc. Lietuvos piliečių (72 proc. ES piliečių) – palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims.
Be to, 80 proc. respondentų Lietuvoje (66 proc. ES) pritaria tam, kad Rusijos valstybinėms žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Sputnik“ ir „Russia Today“, būtų draudžiama transliuoti ES.
84 proc. respondentų Lietuvoje (64 proc. ES) pritaria karinės įrangos pirkimo ir tiekimo Ukrainai finansavimui.
84 proc. respondentų Lietuvoje (64 proc. ES) taip pat pritaria dėl ES šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.
Apskritai, 63 proc. respondentų Lietuvoje (56 proc. ES) yra patenkinti ES atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą, o 77 proc. respondentų Lietuvoje (54 proc. ES) – jų nacionalinės vyriausybės atsaku.
Pritarimas Europos gynybos stiprinimui
Šiomis aplinkybėmis 89 proc. respondentų Lietuvoje (77 proc. europiečių) pritaria bendrai gynybos ir saugumo politikai. 90 proc. Lietuvos gyventojų (80 proc. europiečių) mano, kad reikėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje ES lygmeniu, o 89 proc. apklaustųjų Lietuvoje (77 proc. europiečių) – kad valstybių narių karinės įrangos pirkimas turėtų būti geriau koordinuojamas,.
89 proc. Lietuvos gyventojų (69 proc. europiečių) norėtų, kad ES sustiprintų savo pajėgumą gaminti karinę įrangą, o 82 proc. šalies gyventojų (66 proc. europiečių) teigia, kad daugiau lėšų ES turėtų būti išleidžiama gynybai.
Pasaulyje stipresnė Europa
87 proc. respondentų Lietuvoje (77 proc. ES) sutinka, kad ES turėtų kurti partnerystes su ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant investuoti į tvarią infrastruktūrą ir sujungti žmones ir šalis visame pasaulyje. Be to, 76 proc. respondentų Lietuvoje (69 proc. ES) mano, kad ES turi pakankamai galių ir priemonių Europos ekonominiams interesams pasaulyje ginti.
Pagerėjusi ekonominė aplinka
66 proc. respondentų Lietuvoje (45 proc. ES) mano, kad Europos ekonominė padėtis yra gera (Lietuvoje 2 proc. punktais daugiau nei sausio–vasario mėn., ES atitinkamai daugiau 5 proc. punktais). Ekonominę padėtį esant bloga laiko 22 proc. respondentų Lietuvoje (44 proc. ES) (3 proc. punktais mažiau Lietuvoje, 7 proc. punktais mažiau ES).
41 proc. respondentų Lietuvoje (40 proc. ES) savo šalies ekonominę padėtį apibūdino kaip gerą (Lietuvoje 2 proc. punktais daugiau nei sausio-vasario mėn., ES atitinkamai 5 proc. punktais daugiau), o 56 proc. respondentų Lietuvoje (58 proc. ES) – kaip blogą (3 proc. punktais mažiau Lietuvoje, 5 proc. punktais mažiau ES).
55 proc. Lietuvos gyventojų (55 proc. europiečių) mano, kad 800 mlrd. EUR vertės ES ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ gali būti veiksminga priemonė reaguojant į dabartinius ekonominius iššūkius.
80 proc. respondentų Lietuvoje palankiai vertina bendrą valiutą, visoje ES palankus vertinimas šiek tiek mažesnis (atitinkamai 71 proc.).
Infliacija ir toliau kelia didelį susirūpinimą, tačiau mažesnį, nei metų pradžioje
40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc. ES), energijos tiekimas – 18 proc. (16 proc. ES).
Paklausti apie dvi svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria jų šalis, 57 proc. respondentų Lietuvoje (45 proc. ES) nurodė didėjančias kainas, infliaciją ir pragyvenimo išlaidas (Lietuvoje 7 proc. punktais mažiau nei sausio-vasario mėn., ES atitinkamai 8 proc. punktais mažiau), tada ekonominę padėtį nurodė 22 proc. apklaustųjų Lietuvoje (18 proc. europiečių), sveikatą – 17 proc. Lietuvos gyventojų (14 proc. europiečių), tarptautinę padėtį – 15 proc. respondentų Lietuvoje (9 proc. europiečių).
Bendras požiūris į ES išlieka stabilus
65 proc. respondentų Lietuvoje (47 proc. ES) pasitiki ES, o 29 proc. (32 proc. ES) pasitiki nacionaline vyriausybe. 59 proc. respondentų Lietuvoje (45 proc. ES) ES vertina teigiamai, 5 proc. (18 proc. ES) vertina neigiamai, o 35 proc. (37 proc. ES) laikosi neutralios nuomonės apie ES. Visose valstybėse narėse teigiamas požiūris nusveria neigiamą.
79 proc. respondentų Lietuvoje (63 proc. ES) teigia, kad optimistiškai vertina ES ateitį, o 17 proc. respondentų Lietuvoje (34 proc. ES ) – kad pesimistiškai.
Pagrindiniai faktai
2023 m. gegužės 31 d. – birželio 21 d. atliekant 2023 m. pavasario standartinę „Eurobarometro“ apklausą (EB 99) tiesiogiai apklausti 27 valstybių narių respondentai. Lietuvoje buvo apklausti 1008, o iš viso ES - 26 425 asmenys.
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. liepos 19 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje