„Eurobarometras“: dauguma lietuvių mano, kad rūpintis psichikos sveikata yra ne mažiau svarbu nei fizine sveikata

Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šios dienos išvakarėse paskelbta specialioji „Eurobarometro“ apklausa apie psichikos sveikatą parodė, kad devyni iš dešimties respondentų Lietuvoje (91 proc. Lietuvoje, 89 proc. ES) mano, kad rūpintis psichikos sveikata yra ne mažiau svarbu nei fizine sveikata.Be to, didžioji dalis respondentų Lietuvoje (69 proc. Lietuvoje, 46 proc. ES) per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Apklausos duomenimis, didžioji dalis šių psichikos sveikatos problemų turinčių respondentų negavo specialisto pagalbos (66 proc. Lietuvoje, 54 proc. ES). Šie rezultatai rodo, kad labai svarbu tęsti darbą psichikos sveikatos srityje.

Didesnis poveikis psichikos sveikatai

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa patvirtina, kad pastarojo meto įvykiai, kaip antai COVID-19 pandemija, Rusijos agresija prieš Ukrainą, klimato krizė ir kiti visuomeniniai bei ekonominiai sunkumai, pablogino ir taip prastą psichikos sveikatos padėtį Europoje. Dauguma respondentų Lietuvoje teigė, kad pastarojo meto pasaulinio masto įvykiai jų psichikos sveikatai turėjo tam tikros įtakos (50 proc. Lietuvoje, 44 proc. ES) arba didelės įtakos (24 proc. Lietuvoje, 18 proc. ES).

Dauguma respondentų Lietuvoje mano, kad pagrindiniai geros psichikos sveikatos veiksniai yra finansinis saugumas (59 proc.), gyvenimo sąlygos (57 proc.). ES piliečiai pirmenybę teikia gyvenimo sąlygų svarbai (60 proc.), o po jų – finansiniam saugumui (53 proc.). Beveik pusė lietuvių mano, kad pagrindinės prie geros psichikos sveikatos prisidedančios veiklos yra buvimas gamtoje ir žaliosiose erdvėse (45 proc.), kokybiškas miegas (38 proc.) bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (36 proc.). ES respondentai pabrėžia buvimą gamtoje ir žaliosiose erdvėse (35 proc.), kokybišką miegą (35 proc.), fizinį aktyvumą (34 proc.) bei socialinius ryšius (33 proc.).

Paklausti, kaip ES gali labiausiai prisidėti prie Europos piliečių psichikos sveikatos gerinimo, dauguma respondentų Lietuvoje teigė, kad ES turėtų gerinti bendrą gyvenimo kokybę (46 proc.), dalis respondentų teigė, kad reikėtų gerinti pažeidžiamiausių (vaikų, jaunimo, senjorų) asmenų psichikos sveikatą (41 proc.), apklaustieji Lietuvoje taip pat pabrėžė, jog reikėtų atkreipti dėmesį į psichosocialines rizikas darbe (streso, saugumo rizikas, t.t.) (37 proc.). ES piliečiai siūlė gerinti bendrą gyvenimo kokybę (45 proc.), gerinti psichikos sveikatos pacientų ligų diagnozavimą, gydymą ir priežiūrą (37 proc.) ir gerinti pažeidžiamiausių asmenų psichikos sveikatą (35 proc.).

Pagrindiniai faktai

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa atlikta 2023 m. birželio 14–21 d. Lietuvoje internetu apklausti 1078 respondentai, iš visų ES valstybių narių apklaustas 26 501 respondentas.

2023 m. birželio 7 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą“, kuris padės ES valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams spręsti psichikos sveikatos problemas. Naujajame komunikate išdėstyta 20 pavyzdinių iniciatyvų ir nustatyta 1,23 mlrd. eurų vertės finansavimo galimybių. Daugiausia dėmesio jame skiriama pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, jaunimo, migrantų ir pabėgėlių, problemoms spręsti.

Daugiau informacijos

„Eurobarometras“

Psichikos sveikata (europa.eu)

Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą (europa.eu).