Žemės ūkio sektorius Lietuvoje atlieka labai svarbias ekonominę, socialinę, aplinkosauginę ir etnokultūrinę funkcijas ir yra ypač svarbi šalies ūkio šaka. Šiandien svarbu plėtoti žemės ūkį Lietuvoje apsaugant jį nuo klimato kaitos, kylančių energijos kainų bei kaimo nykimo.
Būdami Europos Sąjungos (ES) dalimi, Lietuvos ūkininkai ir kaimo bendruomenės neturi vieni spręsti šių iššūkių, kadangi Lietuva bendradarbiauja su kitomis ES šalimis vykdydama bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).
ES bendra žemės ūkio politika
1962 metais pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Šia politika siekiama:
- remti ūkininkus, didinti žemės ūkio našumą ir taip užtikrinti nuolatinį aprūpinimą maistu prieinamomis kainomis,
- užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimo lygį,
- padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius,
- išsaugoti ES kaimo vietoves ir kraštovaizdį,
- išsaugoti kaimo ekonomiką skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkio, žemės ūkio ir maisto pramonės ir susijusiuose sektoriuose.
BŽŪP yra bendra visoms ES valstybėms narėms. Ji valdoma ir finansuojama europiniu lygmeniu ES biudžeto lėšomis. Valstybės narės kontroliuoja didžiąją dalį skiriamų lėšų ir turi galimybę pervesti iki 15 proc. savo lėšų tarp tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros.
Tai valstybėms leidžia tinkamai paskirstyti finansavimą pagal savo žemės ūkio sektoriaus prioritetus, kartu įgyvendinant Europos žaliojo kurso siekius kuriant tvarią ES ekonomiką ir aplinką.
Pagal Europos Komisijos parengtą „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo planą, BŽŪP finansavimas 2021-2027 m. buvo padidintas papildomais 26,4 mlrd. EUR ir siekia 391 mlrd. EUR. Tokiu būdu siekiama padėti žemės ūkiui greičiau atsigauti po Covid-19 sukeltos pandemijos.
Be papildomo finansavimo, BŽŪP taip pat yra atnaujinama ir reformuojama - tai sudarys sąlygas išlaikyti visiškai integruotą ES žemės ūkio produktų bendrąją rinką kartu prisidedant prie didesnio jos tvarumo.
BŽŪP taip pat numatytos tiesioginės išmokos ūkininkams, kuriems vidutiniškai mokamas 40 proc. mažesnis darbo užmokestis, palyginti su darbo vietomis ne žemės ūkio sektoriuje. Tiesioginės išmokos padeda garantuoti saugių, kokybiškų ir įperkamų ES pagamintų maisto produktų tiekimą.
Kaimo plėtra
Bendra žemės ūkio politika nėra tik apie naujoves ir reformas – ji kartu sukurta apsaugoti tai, ką jau turime. Lietuvos kaimo vietovės saugomos ir plėtojamos vykdant BŽŪP paramą kaimo plėtrai.
BŽŪP prisidedama prie tvarios kaimo vietovių plėtros įgyvendinant tris ilgalaikius tikslus:
- skatinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumą;
- užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus;
- užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.
Svarbūs kaimo plėtros programų ypatumai:
- Su klimatu ir aplinka susijusios išlaidos. Bent 30 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai numatytų lėšų turi būti skiriama su aplinka ir klimato kaita susijusioms priemonėms; didžioji dalis šių lėšų paskirstomos išmokant dotacijas ir metines išmokas ūkininkams, perėjusiems prie ekologiškesnio ūkininkavimo.
- Vietos veiksmų rėmimas. Ne mažiau kaip 5 proc. kaimo plėtros programos lėšų turi būti skiriama veiksmams, įgyvendinamiems taikant LEADER / bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą.
- Pažangiųjų kaimų skatinimas. Kaimo plėtros programomis taip pat galima remti pažangiųjų kaimų iniciatyvą, kuria siekiama suteikti įvairiapusių priemonių rinkinį, kad būtų skatinamos inovacijos Europos kaimo vietovėse, sudaromos sąlygos jas įgyvendinti ir plėtoti, taip sprendžiant bendras problemas, su kuriomis susiduria kaimo vietovėse gyvenantys piliečiai.
Lietuvos 2014-2020 m. kaimo plėtros programa
Investavimas į tvarų žemės ūkį
Europos Sąjungos valstybės narės ir ES institucijos bendradarbiauja maisto ir žemės ūkio politikos kūrimo, įgyvendinimo, kontrolės ir vertinimo srityse. ES žemės ūkio politika apima įvairias sritis, įskaitant maisto produktų kokybę, atsekamumą, prekybą ir ES žemės ūkio produktų pardavimo skatinimą. ES finansiškai remia savo ūkininkus ir skatina tvarius bei aplinką tausojančius ūkininkavimo metodus
Investicijos į Lietuvos žemės ūkio ateitį yra remiamos per „Europos horizontą“ – pagrindinę ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą.
Europos Komisija taip pat pristatė dvi naujas strategijas, kurios padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus žemės ūkyje:
- Strategija „Nuo ūkio iki stalo“,kuria siekiama sukurti teisingas, sveikas ir aplinkai draugiškas maisto produktų tiekimo linijas. Pagal šią strategiją keliami konkretūs tikslai: sumažinti naudojamų trąšų kiekį 20 proc., didinti organišką ūkininkavimą 25 proc. bei sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą naminiams gyvuliams 50 proc.
- 2030 m. biologinės įvairovės strategija, kuri yra išsamus, plataus užmojo ilgalaikis gamtos apsaugos ir ekosistemų būklės gerinimo planas. Strategijoje numatyti konkretūs veiksmai ir įsipareigojimai, kurių tikslas – užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė imtų atsigauti.