Žvejybos, akvakultūros ir jūrų ekosistemų perėjimas prie švarios energijos ir jų apsauga

Europos Komisija pristatė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama didinti ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus tvarumą ir atsparumą. Jį sudaro keturi elementai: Komunikatas dėl ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos; veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų ekosistemas siekiant užtikrinti tvarią ir atsparią žuvininkystę; Komunikatas dėl bendros žuvininkystės politikos šiandien ir rytoj ir Bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo ataskaita.

Priemonėmis visų pirma siekiama skatinti švaresnių energijos šaltinių naudojimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei sektoriaus poveikį jūrų ekosistemoms. Siūlomi veiksmai bus vykdomi palaipsniui, siekiant padėti sektoriui prisitaikyti. Be to, Žuvininkystės ir vandenynų paktu bus remiamas visapusiškas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimas, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis ir žuvininkystės sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, žvejais, gamintojų organizacijomis, regioninėmis patariamosiomis tarybomis, pilietine visuomene ir mokslininkais. Pasiūlymais taip pat siekiama šį sektorių padaryti patrauklia darbo vieta jaunosioms kartoms.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Norime sukurti Žuvininkystės ir vandenynų paktą, pagal kurį bendradarbiaudami su visais suinteresuotaisiais subjektais galėtume užtikrinti tvarią ir atsparią žuvininkystę, apsaugotume ir atkurtume mūsų jūrų ekosistemas, padarytume šį sektorių pelningu ir sustiprintume mūsų apsirūpinimo maistu saugumą ilguoju laikotarpiu. Siūlome konkrečius veiksmus jūrų ekosistemoms atkurti ir žvejybos veiklos poveikiui jūrų aplinkai mažinti. Taip atsižvelgiame į įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė pagal Monrealyje vykusioje 15-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) pasiektą istorinį susitarimą dėl naujos pasaulinės biologinės įvairovės sistemos. Taip pat skatiname energetikos pertvarką, kad padėtume šiam sektoriui pritaikyti laivus ir įrangą, pagerinti darbo sąlygas ir pereiti prie atsinaujinančiųjų, mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltinių. Žinome, kad tai sudėtinga užduotis. Dėl šios priežasties pertvarka bus laipsniška ir skatinsime visų bendruomenių dialogą, kad būtų padėtas pagrindas atspariam žvejybos ir akvakultūros sektoriui.“

Nulinis grynasis išmetamas teršalų kiekis žvejybos ir akvakultūros sektoriuje iki 2050 m.

Dabartinė sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro yra ne tik netvari aplinkos požiūriu, bet ir daro jį pažeidžiamą dėl energijos kainų pakilimo. 2021 ir 2022 m. padidėjus kuro kainoms, daugelis laivų liko uoste ir sektorius turėjo būti remiamas finansiškai, nes didelė dalis ES žvejybos laivyno negalėjo padengti veiklos sąnaudų. Didesnių kuro ir pašarų kainų poveikį pajuto ir akvakultūros sektorius. Šiam sektoriui buvo skirta ES finansinė parama.

Šiandien Europos Komisija siūlo sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kurti neutralaus poveikio klimatui žvejybos ir akvakultūros sektorių, atsižvelgiant į vieną iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050 m. ES neutralizuoti poveikį klimatui. Ji siūlo priemones, kuriomis siekiama padėti sektoriui paspartinti energetikos pertvarką didinant kuro vartojimo efektyvumą ir pereinant prie atsinaujinančiųjų, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių.

Vienas iš pagrindinių veiksmų – ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos partnerystė. Joje dalyvaus visi suinteresuotieji subjektai, be kita ko, žvejybos, akvakultūros, laivų statybos, uostų, energetikos sektorių, NVO ir nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atstovai, kad kartu spręstų sektoriaus energetikos pertvarkos uždavinius.

Europos Komisija taip pat sieks šalinti spragas, susijusias su mokslinių tyrimų ir inovacijų etapu sukuriamų technologijų perdavimu naudoti, taip pat sieks skatinti darbuotojų įgūdžių ugdymą ir gerinti verslo aplinką, be kita ko, finansavimo galimybes ir informuotumą.

Jūrų ekosistemų apsauga siekiant užtikrinti tvarią žuvininkystę

Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir vandenynų tarša kelia grėsmę žvejybos ir akvakultūros išteklių tvarumui. Europos Komisija teikia jūrų veiksmų planą, kurio tikslas – sustiprinti BŽP indėlį siekiant ES aplinkosaugos tikslų ir sumažinti neigiamą žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemoms, visų pirma dėl jūros dugno trikdymo, pažeidžiamų rūšių priegaudos ir poveikio jūriniams mitybos tinklams. Sveika jūros aplinka, kurioje žuvų ištekliai sveiki, o biologinė įvairovė gausi, yra vienintelis būdas užtikrinti mūsų žvejų bendruomenių klestėjimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Veiksmų planu prisidedama prie 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo ir joje nustatyto įsipareigojimo teisiškai ir veiksmingai apsaugoti 30 proc. mūsų jūrų, užtikrinant griežtą trečdalio jūrų apsaugą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Europos Komisija ragina valstybes nares pagal aiškų tvarkaraštį imtis žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonių siekiant veiksmingai apsaugoti ir valdyti saugomas jūrų teritorijas. Šios priemonės turėtų apimti žuvų neršto ir jauniklių augimo vietų apsaugą, mirtingumo dėl žvejybos koeficiento mažinimą ir pažeidžiamų rūšių ir buveinių pagrindinių teritorijų atkūrimą.

Planu taip pat siekiama sumažinti žvejybos poveikį jūros dugnui. Labai svarbu skubiai apsaugoti ir atkurti jūros dugno buveines saugomose jūrų teritorijose, atsižvelgiant į jų, kaip ES jūrų biologinės įvairovės židinių, reikšmę ir mėlynosios anglies jūrų buveinėse svarbą kovojant su klimato kaita. Todėl Europos Komisija ragina valstybes nares pasiūlyti bendrų rekomendacijų ir imtis nacionalinių priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. būtų laipsniškai nutraukta mobilioji dugninė žvejyba visose saugomose jūrų teritorijose ir kad nebūtų leidžiama vykdyti tokios žvejybos visose naujai įsteigtose saugomose jūrų teritorijose. Pirmųjų priemonių dėl pagal Buveinių direktyvą įsteigtų „Natura 2000“ teritorijų, kuriose saugomas jūros dugnas ir jūrų rūšys, turėtų būti imtasi jau iki 2024 m. kovo mėn.

Veiksmų plane taip pat siūloma veiksmų, kuriais siekiama padidinti žvejybos įrankių ir praktikos selektyvumą ir sumažinti atsitiktinai sužvejojamų rūšių, kurioms gresia išnykimas, žuvų laimikį, nustatant tvarkaraštį, kuris padėtų valstybėms narėms teikti pirmenybę toms rūšims, kurioms labiausiai reikia apsaugos.

Kadangi vandenynai ir jūros užima 71 proc. žemės paviršiaus ir daugiau kaip 65 proc. ES teritorijos, šiandienos veiksmų planas taip pat bus ES indėlio įgyvendinant Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės susitarimą, dėl kurio neseniai buvo pasiektas susitarimas, dalis.

Žuvininkystės ir vandenynų paktas – padėti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką

Bendra žuvininkystės politika išlieka tinkama teisine sistema, skirta su ES žuvininkyste ir jūromis, nuo kurių ji priklauso, susijusiems iššūkiams spręsti. Ji teikia būtiną stabilumą žuvininkystės sektoriui ir sudaro sąlygas ES pavyzdžiu skatinti tvarią žuvininkystę visame pasaulyje. Trys pagrindiniai principai, kuriais grindžiama BŽP, tebėra aktualūs ir šiandien: aplinkos, socialinis ir ekonominis tvarumas, veiksmingas regioninis bendradarbiavimas ir moksliškai pagrįstas sprendimų priėmimas. Vis dėlto išlieka keletas iššūkių siekiant užtikrinti visapusišką BŽP įgyvendinimą, o siekiant sumažinti žvejybos ir akvakultūros veiklos poveikį aplinkai ir klimatui, būtina sparčiau ir struktūriškiau vykdyti pertvarką. Ji būtina siekiant atkurti sveiką jūrų aplinką ir užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, taip pat padėti sektoriui tapti atsparesniam, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir padėti greitai užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tai padės mažinti kuro sąnaudas ir pasinaudoti žaliosios energijos teikiama nauda.

Europos Komisija Žuvininkystės ir vandenynų paktą, į kurį būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, siūlo siekdama sukurti vieningą žvejybos ir akvakultūros sektoriaus ateities viziją, dar kartą patvirtinti bendrą įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti BŽP ir pradėti žvejybos valdytojų ir suinteresuotųjų subjektų diskusijas dėl politikos pritaikymo prie ateities poreikių socialinio ir aplinkosauginio atsparumo požiūriu. Žuvininkystės ir vandenynų paktu pradedamas naujas Europos Komisijos ir visų žuvininkystės sektoriaus suinteresuotųjų subjektų dialogo ir bendradarbiavimo etapas. Jis padės pasiekti bendrą sutarimą dėl įgyvendintinų tikslų ir prireikus pritaikyti politiką.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai