
Gyvename reikšmingiausiu ir pavojingiausiu laikotarpiu. Man nereikia pasakoti apie tai, su kokio rimtumo grėsmėmis šiandien susiduriame. Arba kokias pražūtingas pasekmes patirtume, jei šios grėsmės išsipildytų. Dabar klausimas yra ne tai, ar Europos saugumui yra iškilusi labai reali grėsmė. Ir ne tai, ar Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Mes jau seniai žinome atsakymus į šiuos klausimus. Dabar tikrasis klausimas yra toks: ar Europa yra pasirengusi veikti taip ryžtingai, kaip to reikalauja padėtis? Ir ar Europa yra pasirengusi ir pajėgi veikti tokiu greičiu ir su tokiu užmoju, kaip reikia. Per pastarąsias kelias savaites vykusius įvairius susitikimus (paskutinį kartą – prieš dvi dienas Londone) Europos sostinių atsakymas buvo aiškus ir aiškiai išreikštas. Gyvename persiginklavimo epochoje. Europa yra pasirengusi smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai. Tiek tam, kad atsižvelgtų į trumpojo laikotarpio skubų poreikį imtis veiksmų ir remti Ukrainą, tiek tam, kad patenkintų ilgalaikį poreikį prisiimti daug didesnę atsakomybę už mūsų pačių – Europos – saugumą.
Todėl šiandien, prieš ketvirtadienio Europos Vadovų Tarybos susitikimą, parašiau laišką vadovams. Todėl šiandien esame čia kartu. Laiške vadovams trumpai apibūdinau planą „ReArm Europe“. Šiame pasiūlymų rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip panaudoti visus turimus finansinius svertus, siekiant padėti valstybėms narėms greitai ir ženkliai padidinti išlaidas gynybos pajėgumams. Ir skubiai, dabar, ir ilgesniu laikotarpiu – peržengiančiu šio dešimtmečio ribas. Planą sudaro penkios dalys.
Pirmoji plano „ReArm Europe“ dalis – viešojo finansavimo naudojimas gynybai nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės yra pasirengusios daugiau investuoti į savo saugumą, jei turės fiskalinę erdvę. Turime suteikti joms galimybę tai daryti. Todėl netrukus pasiūlysime pradėti taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą. Tai leis valstybėms narėms ženkliai padidinti savo gynybos išlaidas nepradedant perviršinio deficito procedūros. Pavyzdžiui, jei valstybės narės savo gynybos išlaidas padidintų vidutiniškai 1,5 proc. BVP, per ketverius metus būtų sukurta beveik 650 mlrd. eurų fiskalinė erdvė.
Antras pasiūlymas – nauja priemonė. Pagal ją valstybėms narėms bus suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą. Iš esmės tai susiję su geresniu lėšų naudojimu ir jų leidimu drauge. Kalbame apie visos Europos pajėgumų sritis. Pavyzdžiui, oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos kompleksus, raketas ir šaudmenis, dronus ir kovos su dronais sistemas, o taip pat į poreikius kitose srityse – pradedant kibernetiniu saugumu, baigiant kariniu mobilumu. Tai padės valstybėms narėms sutelkti paklausą ir vykdyti pirkimus drauge. Žinoma, šia įranga valstybės narės gali gerokai padidinti savo paramą Ukrainai. Taigi tai ir skubi karinė įranga Ukrainai. Šis bendrų viešųjų pirkimų metodas taip pat sumažins išlaidas ir susiskaidymą, padidins sąveikumą ir sustiprins mūsų gynybos pramoninę bazę. Tai gali būti naudinga ir Ukrainai, kaip ką tik apibūdinau. Taigi dabar yra Europos valanda ir mes turime veikti.
Trečioji dalis susijusi su ES biudžeto galios naudojimu. Šioje srityje trumpuoju laikotarpiu galime daug nuveikti, kad daugiau lėšų būtų skirta su gynyba susijusioms investicijoms. Todėl galiu pranešti, kad pasiūlysime papildomų galimybių ir paskatų valstybėms narėms, kad jos nuspręstų, ar nori naudoti sanglaudos politikos programas išlaidoms gynybai didinti.
Paskutinėmis dviem veiksmų sritimis siekiama sutelkti privatųjį kapitalą spartinant taupymo ir investicijų sąjungos kūrimą ir pasitelkiant Europos investicijų banką.
Pabaigoje norėčiau pabrėžti: Europa yra pasirengusi prisiimti atsakomybę. Planas „ReArm Europe“ galėtų sutelkti beveik 800 mlrd. eurų saugiai ir atspariai Europai. Toliau glaudžiai bendradarbiausime su partneriais NATO. Tai Europos valanda. Ir mes esame pasirengę veikti.
Pareiškimas anglų kalba skelbiamas čia.
Pareiškimo vaizdo įrašas skelbiamas čia.
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2025 m. kovo 4 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje