„Eurobarometras“: europiečiai toliau palaiko ES atsaką į energetikos krizę

Naujos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma ES piliečių teigiamai vertina pastarojo meto ES veiksmus energetikos krizei įveikti. Visų pirma daugiau nei 8 iš dešimties ES ir Lietuvos piliečių (ES – 82 proc., Lietuvoje – 86 proc.) sutinka, kad ES turėtų toliau imtis veiksmų savo priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Didžioji dauguma respondentų (ES – 83 proc., Lietuvoje – 86 proc.) mano, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą reikia skubiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. 87 proc. (Lietuvoje – 89 proc.) jų mano, kad itin svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus ir interneto kabelius, o 83 proc. (Lietuvoje – 78 proc.) taip pat sutinka, kad elektros energijos kaina neturėtų priklausyti nuo dujų kainos.

Didžioji dalis respondentų (ES – 85 proc., Lietuvoje – 87 proc.) teigia, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. 56 proc. apklaustųjų (Lietuvoje – 70 proc.) sutinka, kad pastaruoju metu kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, o 38 proc. (Lietuvoje – 26 proc.) su tokiu teiginiu nesutinka.

49 proc. ES respondentų (Lietuvoje – 65 proc.) mano, kad priemonės, kurių ES imasi ekonominei padėčiai pagerinti, turės teigiamą poveikį, 18 proc. – kad jos turės neigiamą poveikį (Lietuvoje – 7 proc.), o 22 proc. – kad jos neturės jokio poveikio (Lietuvoje – 15 proc.).  

Patys respondentai jau ėmėsi veiksmų arba būtų pasirengę jų imtis, kad sumažintų savo energijos suvartojimą ir sąskaitas už energiją: visų pirma jie išjungia šviesas trumpam išeidami iš patalpos (ES – 77 proc., Lietuvoje – 79 proc.), išjungia elektroninius prietaisus iš maitinimo tinklo, kai jų nenaudoja (ES – 62 proc., Lietuvoje – 78 proc.) ir sumažina kambario temperatūrą (ES – 58 proc., Lietuvoje – 35 proc.).

ES piliečiai toliau tvirtai palaiko priemones, kurių ES ėmėsi reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Respondentai labai pritaria humanitarinės pagalbos teikimui (ES – 88 proc., Lietuvoje – 94 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimui (ES – 82 proc., Lietuvoje – 86 proc.). Septyni iš dešimties respondentų pritaria ekonominėms sankcijoms Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir asmenims (ES – 71 proc., Lietuvoje – 82 proc.), taip pat finansinei paramai Ukrainai (ES – 70 proc., Lietuvoje – 84 proc.). Dauguma piliečių taip pat pritaria Rusijos valstybinės žiniasklaidos turinio blokavimui (ES – 63 proc., Lietuvoje – 77 proc.) ir tam, kad būtų finansuojamas karinės įrangos pirkimas ir tiekimas Ukrainai (ES – 59 proc., Lietuvoje – 81 proc.).

Pagrindiniai faktai

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ buvo atlikta 27 valstybėse narėse 2022 m. lapkričio 23–30 d. Internetu apklausti 26 337 ES šalių piliečiai. Lietuvoje apklausti 1 035 respondentai.

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ Nr. 514