Sausio 27 d. minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 78-osios Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė:
„Turime niekada nepamiršti šešių milijonų žydų moterų, vyrų ir vaikų, taip pat visų kitų aukų, tarp jų šimtų tūkstančių romų, nužudytų Holokausto metu.
Šiais metais prisiminsime žydų pasipriešinimą ir sukilimus nacių okupuotoje Europoje. Minėsime 80-ąsias didžiųjų sukilimų metines, pavyzdžiui, 1943 m. balandžio 19 d. įvykusį Varšuvos geto sukilimą, tapusį žydų pasipriešinimo ir nacių režimo brutalumo simboliu. Atminsime ir kitus pasipriešinimo aktus: Belgijoje tą pačią dieną trys pasipriešinimo dalyviai – Robert'as Maistriau, Youra Livchitzas ir Jeanas Franklemonas sabotavo į Aušvicą vykstantį traukinį su mirties bausme nuteistais žydais. Vėliau kiti galėjo pabėgti iš to traukinio. 120 žmonių išgyveno. Būta ir daugiau sukilimų, apie kuriuos mažiau kalbama, kaip antai koncentracijos ir mirties stovyklose Treblinkoje ir Sobibore arba Balstogės gete. Nes žydai nebuvo pasyvios aukos; žydai priešinosi naciams.
Menkai ginkluoti žydų kovotojai ir partizanai sėkmingai priešinosi beveik neturėdami šansų laimėti ir eidami į tikrą mirtį. Ir šiandien, ir ateityje galėsime iš jų pasimokyti stiprybės, drąsos ir ryžto. Jie kovojo už teisingumą. Jie buvo pasiryžę gintis.
Kaip pasakė Aušvicą išgyvenęs Elie Wieselis: „Klausimas nėra tas, kodėl ne visi žydai kovojo, bet kaip tiek daug jų sugebėjo kovoti? Kur jie rado dvasinės ir fizinės stiprybės priešintis? Juk jie buvo kankinami, mušami ir buvo priversti badauti?“
Negalime tylėti, kai viešpatauja neteisybė ir vykdomos žudynės. Turime kovoti su antisemitizmu, priešiškumu romams ir visų formų neapykanta ir diskriminacija – tiek dėl rasinės ar etninės kilmės, tiek dėl religijos ar tikėjimo, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus ar negalios.
Antisemitizmas sukėlė Holokaustą, tačiau juo nesibaigė. Antisemitizmas Europoje vėl kelia galvą. Holokausto neigimas, atminties iškraipymas ir menkinimas taip pat skatina antisemitizmą ir daro destrukcinį poveikį kolektyvinei Europos atminčiai ir sanglaudai.
Atminimas pats savaime nėra tikslas. Turime žengti dar vieną žingsnį. Privalome puoselėti žydų gyvenimą. Europa gali klestėti tik tada, kai klesti ir jos žydų bendruomenės. Sieksime, kad Europos Sąjungoje nebūtų antisemitizmo ir bet kokios formos diskriminacijos. Atviros, įtraukios ir lygiateisės Europos visuomenės labui.“
Pagrindiniai faktai
2021 m. spalio 5 d. Europos Komisija pateikė pirmąją kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją, kad padėtų ES šalims ir pilietinei visuomenei kovoti su antisemitizmu. Holokausto aukų atminimas yra vienas esminių elementų, padėsiančių niekada nepamiršti mūsų istorijos.
Daugiau informacijos:
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. sausio 27 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje