Rugsėjo 11 d. Europos Komisija paskelbė 2024 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitą. Per šios Europos Komisijos kadenciją ES susidorojo su beprecedenčiais iššūkiais energetikos politikos srityje, sukurdama ES reglamentavimo sistemą, skirtą perėjimui prie švarios energijos, ir padėdama pagrindus atnaujintam ekonomikos augimui ir konkurencingumui.
Pastaraisiais metais ES sugebėjo atlaikyti kritinę grėsmę energijos tiekimo saugumui, susigrąžinti energijos rinkos bei kainų kontrolę ir paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui:
- atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba muša naujus pajėgumų rekordus. Per pirmąjį 2024 m. pusmetį pusė elektros energijos ES pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių;
- rusiškų dujų dalis ES importe sumažėjo nuo 45 proc. 2021 m. iki 18 proc. 2024 m. birželio mėn., o importas iš patikimų partnerių, pavyzdžiui, Norvegijos ir JAV, padidėjo;
- nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. dujų poreikis sumažintas 138 mlrd. kubinių metrų;
- ES 90 proc. dujų atsargų žiemai tikslą pasiekė 2024 m. rugpjūčio 19 d., t. y. gerokai anksčiau nei lapkričio 1 d. galutinis terminas;
- energijos kainos yra stabilesnės ir tebėra gerokai mažesnės už 2022 m. energetikos krizės piko lygį;
- ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 m. iki 2022 m. sumažėjo 32,5 proc., o ES ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo maždaug 67 proc.;
- tarptautiniu lygmeniu ES vadovavo pasaulinei iniciatyvai patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą atsisakant iškastinio kuro, kuriai visos susitarimo šalys pritarė COP28 susitikime Dubajuje.
Didelė pažanga padaryta atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Vėjo energija aplenkė dujas ir tapo antru pagal dydį ES elektros energijos šaltiniu po branduolinės energijos, o 2024 m. pirmąjį pusmetį 50 proc. elektros energijos ES pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių. 2022 m. ES pirminės energijos suvartojimas vėl pradėjo mažėti – sumažėjo 4,1 proc. Vis dėlto tam, kad ES pasiektų tikslą iki 2030 m. 11,7 proc. sumažinti galutinį energijos suvartojimą, reikės dėti dar daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumui didinti. Reikia toliau gerinti padėtį, be kita ko, elektrifikuojant visus šildymo įrenginius ir spartinant pastatų renovaciją. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant spręsti didelių energijos kainų problemą. Tai labai svarbu siekiant padidinti ES pramonės konkurencingumą ir paspartinti investicijas į Europos integruotus infrastruktūros tinklus, kurie būtini Europos ekonomikai elektrifikuoti.
Ataskaitoje primenama, kad visos valstybės narės turi kuo greičiau pateikti savo galutinius atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų (toliau – NEKSVP) planus, kad būtų užtikrintas bendras 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų įgyvendinimas. 2023 m. gruodžio mėn. paskelbtų atnaujintų NEKSVP projektų vertinimas rodo, kad valstybės narės ėmėsi veiksmų teisinga linkme, tačiau to dar nepakanka, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc., ir jos turi atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas dėl savo galutinių planų.
Ateityje reikės imti spręsti naujas problemas, tokias kaip atsilikimas nuo atsinaujinančiųjų išteklių užmojų ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų, energijos nepritekliaus augimas, ES ir konkurentų pasaulyje energijos kainų skirtumas ir naujų strateginių kritinių priklausomybių rizika. Tam reikės ryžtingų politinių sprendimų ir iš esmės didesnių pastangų ES ir valstybių narių lygmeniu – labiau koordinuotis, integruoti rinką ir veikti drauge.
ES toliau palaikė Ukrainą, susidūrusią su negailestingais Rusijos išpuoliais prieš jos energetikos sistemą. Ukrainos ir Moldovos tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu padėjo stabilizuoti Ukrainos elektros energijos sistemą, o elektros energijos mainų pajėgumas komercinei prekybai dabar pasiekė 1,7 GW. Tai taip pat suteikia Ukrainai galimybę pasinaudoti importu skubiais atvejais. Iki 2024 m. liepos 31 d. daugiau kaip 40 proc. visos valstybių narių paramos buvo skirta energetikos sektoriui, o bendras Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įnašas sudarė daugiau kaip 900 mln. EUR. Iki 2024 m. birželio mėn. Ukrainos energijos rėmimo fondas sutelkė dar daugiau kaip 500 mln. EUR. Be to, pagal ES 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonę iki 2027 m. bus teikiamas nuoseklus finansavimas Ukrainos atsigavimui ir tvariam ekonomikos augimui remti.
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2024 m. rugsėjo 12 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje