Dezinformacija ir užsienio vykdomas manipuliavimas informacija bei kišimasis kelia didelę grėsmę visuomenei. Tai gali pakenkti demokratinėms institucijoms ir procesams (pvz., rinkimams), sutrukdant žmonėms priimti pagrįstus sprendimus arba atgrasant juos nuo balsavimo. Be to, tai gali poliarizuoti visuomenę, supriešinant bendruomenes.
Naujos technologijos suteikė galimybę priešiškiems subjektams skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti informacija iki šiol neregėtu mastu ir greičiu.
Todėl kova su dezinformacija ir manipuliavimu informacija yra vienas iš aktualiausių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių uždavinių.
Kas yra dezinformacija?
Dezinformacija – melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama dėl ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę. Žinomiausia dezinformacijos forma – melagingos naujienos (ang. „fake news“), kuriomis siekiama manipuliuoti viešąja politine informacija.
„Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2024 m. rudenį, duomenimis, 80 proc. apklaustųjų Lietuvoje (82 proc. ES) sutinka, kad tikrovę iškraipančios ar tiesiog melagingos naujienos ar informacija yra demokratijos problema. Tuo tarpu 71 proc. apklaustųjų Lietuvoje (77 proc. ES) sutinka, kad tikrovę iškraipančios ar tiesiog melagingos naujienos ar informacija yra jų šalies problema.
Kaip Europos Komisija reaguoja į dezinformaciją?
Europos Komisija, reaguodama į dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija bei kišimąsi į ES politikos sritis, stiprina savo strateginę komunikaciją. Tam pasiekti būtina įtraukti visą visuomenę, nes daugeliui jos sektorių tenka svarbus vaidmuo užkertant kelią dezinformacijai ir kovojant su ja. Be šio atsako svarbu užtikrinti, kad piliečiaiturėtų prieigą prie kokybiškų naujienų ir informacijos, kuria gali pasitikėti.
Europos Komisija reaguoja į dezinformaciją:
- kuria politiką, kuria siekiama stiprinti Europos demokratiją, apsunkinti galimybes dezinformacijos skleidėjams piktnaudžiauti interneto platformomis, apsaugoti žurnalistus bei žiniasklaidos pliuralizmą;
- kovoja su užsienio kišimusi ir kibernetiniais išpuoliais vykdydama informuotumo didinimo projektus, pasitelkdama pažangius technologinius sprendimus ir gerindama koordinavimą;
- didina visuomenės atsparumą dezinformacijai pasitelkdama gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir didindama informuotumą;
- bendradarbiauja su institucijomis, nacionalinėmis valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir kitomis organizacijomis.
Naudingos nuorodos
Europos Komisija, reaguodama į dezinformaciją ir manipuliavimą informacija, stiprina savo strateginę komunikaciją.
Mitai
Europos Sąjungoje taikomos labai griežtos visų rinkai teikiamų vaistų ir vakcinų patvirtinimo taisyklės. Tik atlikus visus būtinus tyrimus ir įsitikinus naujos vakcinos saugumu ir veiksmingumu, ji registruojama.
Tiesa, kad klimatas keičiasi nuolat, tačiau paskutiniais dešimtmečiais klimato kaita yra ypač intensyvi, nepalyginama su ankstesniais kaitos ciklais. 97 proc. pasaulio mokslininkų sutaria, kad klimato kaitai ypač didelę įtaką daro žmonių veikla.
Europos Sąjungos sanglaudos politika – pagrindinė ES investavimo politika ir viena konkrečiausių jos solidarumo išraiškų. Ja siekiama panaikinti esamus atotrūkius ir spragas ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų ir miestų atskirose valstybėse.
127 – tiek procentų padidėjo Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo 2003 m. Lietuva yra sparčiausiai augusi valstybė iš visų dešimties, įstojusių 2004 metais.
Pagrindinė kainų augimo 2015–2019 m. priežastis buvo stiprus Lietuvos ekonomikos augimas, įskaitant spartų vidutinio atlyginimo kilimą.
Europos Sąjunga – organizacija, vienijanti valstybes nares, kurių kiekvienos balsas yra lygus. Briuselyje yra pagrindinių ES institucijų, priimančių sprendimus būstinės, todėl sakyti, kad sprendimus priima Briuselis, iš esmės netikslu.