Kokia yra ES užsienio ir saugumo politika?
ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) siekiama spręsti konfliktus ir skatinti tarptautinį supratimą. Ji grindžiama diplomatija ir tarptautinių taisyklių laikymusi. Kitos svarbios ES tarptautinės veiklos sritys – prekyba, humanitarinė pagalba ir vystomasis bendradarbiavimas.
ES užsienio ir saugumo politikos tikslai:
- saugoti taiką,
- stiprinti tarptautinį saugumą,
- skatinti tarptautinį bendradarbiavimą,
- plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.
Europos Komisija aktyviai dalyvauja taikos palaikymo, diplomatijos, prekybos ir paramos vystymuisi veikloje visame pasaulyje. Be to, vykdydama Europos kaimynystės politiką, ji skatina bendradarbiavimą su tokiomis šalimis partnerėmis, kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova, Sakartvelas, Ukraina.
ES užsienio ir saugumo politika suteikia galimybę laikytis bendros pozicijos ir vieningai veikti tarptautinėje arenoje, taigi valstybės narės gali spręsti problemas, kurių vienos nebūtų pajėgios įveikti; taip galima užtikrinti ES piliečių saugumą bei gerovę.
ES užsienio ir saugumo politiką įgyvendina ES užsienio reikalų vadovas – Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (šis asmuo taip pat yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas) ir ES diplomatinė tarnyba – Europos išorės veiksmų tarnyba. ES išorės veiksmai vykdomi vadovaujantis tais pačiais principais, kuriais remiantis ji sukurta ir plėtojama ir kuriuos ji siekia propaguoti visame pasaulyje, įskaitant taikos, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus.
ES remia konfliktų ir krizių apimtas šalis. Pavyzdžiui, tarptautiniu mastu reaguojant į Sirijos krizę, ES suteikė daugiausiai paramos – ji skyrė daugiau kaip 11 mlrd. EUR Sirijos gyventojams remti. Ji taip pat toliau remia tarptautines pastangas pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose, palaikydama dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su šalia Izraelio esančia Palestinos valstybe. Iš 2015 m. sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos matyti, kokį svarbų vaidmenį ES atlieka tarptautinės bendruomenės vardu vadovaudama taikos deryboms.
2017 m. pradėjęs veikti Europos gynybos fondas koordinuoja, papildo ir padidina nacionalines investicijas į gynybą, taip padėdamas gerinti rezultatus ir kurti gynybos technologijas bei įrangą, kad būtų tenkinami dabartiniai ir būsimi su saugumu susiję poreikiai.
Europos Komisijos veiksmai užsienio ir saugumo politikos srityje
Europos užsienio ir saugumo politika
Europos kaimynystės politika
Europos kaimynystės politika suteikia pagrindą veiksmingesnei ir stipresnei partnerystei su ES rytų ir pietų kaimynėmis, remiantis bendrais interesais ir abipusiais veiksmais.
Europos kaimynystės politika (EKP) užtikrina ES santykių palaikymą su 16 artimiausių Europos Sąjungos pietinių ir rytinių kaimynių:
- pietuose – su Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libija, Maroku, Sirija, Tunisu, Palestina (šis priskyrimas negali būti laikomas Palestinos valstybės pripažinimu ir nepažeidžia atskirų valstybių narių pozicijų šiuo klausimu).
- rytuose – su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Sakartvelu, Moldova, Ukraina.
ES taip pat palaiko tarpvalstybinį bendradarbiavimą su Rusija pagal EKP, tačiau Rusija nėra Europos kaimynystės politikos dalis.
ES skatina stabilumą šiose šalyse ir bendradarbiavimą su jomis teikdama finansinę paramą pagal Europos kaimynystės priemonę.
EKP buvo pradėta įgyvendinti 2003 m., siekiant išvengti naujų skirčių tarp išsiplėtusios ES ir jos kaimynių bei skatinant visų valstybių gerovę, stabilumą ir saugumą. EKP grindžiama demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis.
Ši politika buvo atnaujinta 2011 m. po „Arabų pavasario“ sukilimų. Pagal atnaujintą programą EKP politikos esme tapo regiono stabilizavimas politiniu, ekonominiu ir saugumo požiūriu. Be to, naujoje politikoje pabrėžiami du principai:
- diferencijuoto požiūrio į mūsų kaimynus įgyvendinimas, pagarba skirtingiems mūsų partnerių siekiams ir geresnis atsakas į ES ir ES kaimynų interesus;
- didesnė kaimyninių šalių ir ES valstybių narių atsakomybė.
Europos kaimynystės politika plačiau
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)
EIVT yra Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba. Ji padeda ES užsienio reikalų vadovui – vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai – vykdyti Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką.
Svarbus EIVT darbo aspektas – jos gebėjimas dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministerijomis ir kitomis ES institucijomis, kaip antai Europos Komisija, Taryba ir Parlamentu. Ji taip pat palaiko tvirtus darbinius santykius su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.
Nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo EIVT yra atsakinga už ES delegacijų ir biurų visame pasaulyje veikimą.
Delegacijos atlieka svarbų vaidmenį atstovaudamos ES bei jos piliečiams visame pasaulyje ir kurdamos tinklus bei partnerystes. Pagrindinis vaidmuo – atstovauti Europos Sąjungai šalyje, kurioje jos yra įsikūrusios, ir propaguoti ES vertybes bei interesus.
ES delegacijos ir biurai pasaulyje
Europos gynybos agentūra
Europos gynybos agentūra (EGA) padeda 26 valstybėms narėms gerinti savo gynybos pajėgumus bendradarbiaujant Europos mastu. Agentūra veikia kaip gynybos ministerijų, norinčių dalyvauti bendradarbiavimo pajėgumų projektuose, įgalintoja ir pagalbininkė. Ji tapo Europos gynybos bendradarbiavimo „centru“, nes turi pajėgumų ir tinklų, suteikiančių galimybę naudotis visomis gynybos galimybėmis.
Valstybės narės naudoja EGA kaip tarpvyriausybinę ekspertų platformą, kurioje remiami, palengvinami ir įgyvendinami jų bendradarbiavimo projektai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius ir interesus, kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar dalyvauti projektuose. EGA veiklos esmė – aukšto lygio kompetencija ir veikla, apimanti visą gynybinio bendradarbiavimo spektrą.
ES užsienio politika ir Lietuva
Lietuvai svarbūs ES užsienio politikos klausimai yra sprendžiami Europos Vadovų Taryboje (EVT) ir Užsienio reikalų taryboje (URT). EVT nustato ES bendras politikos kryptis ir prioritetus. URT pagrindinis tikslas – užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą, veiksmingumą ir įgyvendinti ES užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos gairėmis. Narystė ES padeda stiprinti Lietuvos saugumą, skatina Lietuvos gynybinių pajėgumų kūrimą, plėtoja kaimynystės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką.
Lietuva taip pat aktyviai padeda Rytų Europos valstybėms, kurios dalyvauja Europos kaimynystės politikos programoje ir įgyvendina Rytų partnerystės politiką. Rytų partnerystės politikos tikslas – ES ir jos rytinių partnerių politinė asociacija ir ekonominė integracija. Kiekviena iš partnerių yra laisva pasirinkti savo santykių su ES užmojį ir tikslus. Lietuva aktyviai palaiko ambicingiausias partneres ir jų siekį ateityje tapti pilnateisėmis ES narėmis.
Rytų partnerystės politikos partnerės bendradarbiauja dvišaliu ir daugiašaliu formatu. Dvišaliai santykiai – tai santykiai tarp ES ir konkrečios Rytų partnerės. Daugiašalis bendradarbiavimas apima ES institucijas, šalis partneres ir 27 ES valstybes nares.