Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
ES ir ne ES valstybių vėliavos (apkarpyta)
Užsienio politika

ES užsienio ir saugumo tikslai bei tarptautinis ES vaidmuo

Kokia yra ES užsienio ir saugumo politika?

ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) siekiama spręsti konfliktus ir skatinti tarptautinį supratimą. Ji grindžiama diplomatija ir tarptautinių taisyklių laikymusi. Kitos svarbios ES tarptautinės veiklos sritys – prekyba, humanitarinė pagalba ir vystomasis bendradarbiavimas.

ES užsienio ir saugumo politikos tikslai:

  • saugoti taiką,
  • stiprinti tarptautinį saugumą,
  • skatinti tarptautinį bendradarbiavimą,
  • plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Europos Komisija aktyviai dalyvauja taikos palaikymo, diplomatijos, prekybos ir paramos vystymuisi veikloje visame pasaulyje. Be to, vykdydama Europos kaimynystės politiką, ji skatina bendradarbiavimą su tokiomis šalimis partnerėmis, kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova, Sakartvelas, Ukraina.

ES remia konfliktų ir krizių apimtas šalis. Pavyzdžiui, tarptautiniu mastu reaguojant į Sirijos krizę, ES suteikė daugiausiai paramos – ji skyrė daugiau kaip 11 mlrd. EUR Sirijos gyventojams remti. Ji taip pat toliau remia tarptautines pastangas pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose, palaikydama dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su šalia Izraelio esančia Palestinos valstybe. Iš 2015 m. sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos matyti, kokį svarbų vaidmenį ES atlieka tarptautinės bendruomenės vardu vadovaudama taikos deryboms.

2017 m. pradėjęs veikti Europos gynybos fondas koordinuoja, papildo ir padidina nacionalines investicijas į gynybą, taip padėdamas gerinti rezultatus ir kurti gynybos technologijas bei įrangą, kad būtų tenkinami dabartiniai ir būsimi su saugumu susiję poreikiai.

Europos Komisijos veiksmai užsienio ir saugumo politikos srityje

Europos užsienio ir saugumo politika

 

Europos kaimynystės politika

Ši politika buvo atnaujinta 2011 m. po „Arabų pavasario“ sukilimų. Pagal atnaujintą programą EKP politikos esme tapo regiono stabilizavimas politiniu, ekonominiu ir saugumo požiūriu. Be to, naujoje politikoje pabrėžiami du principai:

  • diferencijuoto požiūrio į mūsų kaimynus įgyvendinimas, pagarba skirtingiems mūsų partnerių siekiams ir geresnis atsakas į ES ir ES kaimynų interesus;
  • didesnė kaimyninių šalių ir ES valstybių narių atsakomybė.

Europos kaimynystės politika plačiau

 

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)

EIVT yra Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba. Ji padeda ES užsienio reikalų vadovui – vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai – vykdyti Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Delegacijos atlieka svarbų vaidmenį atstovaudamos ES bei jos piliečiams visame pasaulyje ir kurdamos tinklus bei partnerystes. Pagrindinis vaidmuo – atstovauti Europos Sąjungai šalyje, kurioje jos yra įsikūrusios, ir propaguoti ES vertybes bei interesus.

ES delegacijos ir biurai pasaulyje

 

Europos gynybos agentūra

Valstybės narės naudoja EGA kaip tarpvyriausybinę ekspertų platformą, kurioje remiami, palengvinami ir įgyvendinami jų bendradarbiavimo projektai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius ir interesus, kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar dalyvauti projektuose. EGA veiklos esmė – aukšto lygio kompetencija ir veikla, apimanti visą gynybinio bendradarbiavimo spektrą.

 

ES užsienio politika ir Lietuva

Lietuvai svarbūs ES užsienio politikos klausimai yra sprendžiami Europos Vadovų Taryboje (EVT) ir Užsienio reikalų taryboje (URT). EVT nustato ES bendras politikos kryptis ir prioritetus. URT pagrindinis tikslas – užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą, veiksmingumą ir įgyvendinti ES užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos gairėmis. Narystė ES padeda stiprinti Lietuvos saugumą, skatina Lietuvos gynybinių pajėgumų kūrimą, plėtoja kaimynystės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką.

Lietuva taip pat aktyviai padeda Rytų Europos valstybėms, kurios dalyvauja Europos kaimynystės politikos programoje ir įgyvendina Rytų partnerystės politiką. Rytų partnerystės politikos tikslas – ES ir jos rytinių partnerių politinė asociacija ir ekonominė integracija. Kiekviena iš partnerių yra laisva pasirinkti savo santykių su ES užmojį ir tikslus. Lietuva aktyviai palaiko ambicingiausias partneres ir jų siekį ateityje tapti pilnateisėmis ES narėmis.

Rytų partnerystės politikos partnerės bendradarbiauja dvišaliu ir daugiašaliu formatu. Dvišaliai santykiai – tai santykiai tarp ES ir konkrečios Rytų partnerės. Daugiašalis bendradarbiavimas apima ES institucijas, šalis partneres ir 27 ES valstybes nares.

LR Užsienio reikalų ministerija