COVID-19 pandemija išryškino skaitmenizacijos Europoje svarbą. Karantino ar kitų apribojimų įvedimas visoje Europoje reiškė, jog mūsų visuomenė tapo dar labiau priklausoma nuo skaitmeninių technologijų nei bet kada anksčiau. Skaitmeninės technologijos atveria naujus kelius mokytis, pramogauti, apsipirkti, dirbti, tyrinėti, siekti naujų tikslų. Jos suteikia ES piliečiams naujas laisves, teises ir bendravimo galimybes.
Tačiau skaitmeniniame pasaulyje kyla daug problemų, kurias privalome spręsti. ES privalo stiprinti savo strateginę autonomiją technologijų srityje. Turime išplėtoti naujas taisykles ir technologijas, kurios padėtų apsaugoti piliečius nuo klastočių, kibernetinių vagysčių, dezinformacijos. Ir svarbiausia – ES turi padėti spręsti skaitmeninės atskirties problemą.
Todėl ES vizija ateinančiam dešimtmečiui – skaitmeniniam dešimtmečiui – tai skaitmeninis pasaulis, kuris įgalina žmones ir verslus bei kurio pagrindas yra orientavimasis į žmogų, tvarumas ir gerovė.
Europos Komisija siekia, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų būtų naudingas visiems. Skaitmeniniai sprendimai, kuriuos įgyvendinant pirmenybė teikiama žmonėms:
- atvers naujų galimybių įmonėms;
- paskatins patikimų technologijų plėtrą;
- puoselės atvirą ir demokratinę visuomenę;
- sudarys sąlygas gyvybingai ir tvariai ekonomikai;
- padės kovoti su klimato kaita ir pereiti prie žaliosios ekonomikos.
Lietuvos skaitmeninė pažanga
Nuo 2014 m. Europos Komisija stebi valstybių narių skaitmeninę pažangą teikdama Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitas. DESI ataskaitas sudaro šalių profiliai ir teminiai skyriai.
2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) duomenimis, Lietuva užima 14-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių. Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje šalies rezultatai labai geri, žmogiškasis kapitalas ir skaitmeninių technologijų integravimas atitinka ES vidurkį ir tik junglumo, visų pirma 5G srityje, rezultatai yra prastesni. Pagal daugelį indikatorių esant vidutinių verčių lygyje, Lietuvos skaitmeninė plėtra sulėtėjo, taip pat geriausiai išsivysčiusių ES šalių prisivijimo tempas per pastaruosius penkerius metus nebuvo toks spartus koks galėjo būti.
Lietuva Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pažangos indekse (DESI)
ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pažangos indeksas (DESI)
ES skaitmeninė strategija
Perėjimas prie skaitmeninių technologijų turėtų būti naudingas visiems, visų pirma orientuojantis į žmones ir atveriant naujų galimybių verslui. Skaitmeniniai sprendimai taip pat nepaprastai svarbūs kovojant su klimato kaita ir pereinant prie žaliosios ekonomikos.
Europos Sąjungos metodika, kuria siekiama sėkmingai pereiti prie visiems naudingų skaitmeninių technologijų, grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais:
- Žmonėms parankios technologijos,
- Teisinga ir konkurencinga skaitmeninė ekonomika,
- Atvira, demokratinė ir tvari visuomenė.
Šiais metodais Europos Sąjunga sieks tapti pasaulinės skaitmeninės ekonomikos pavyzdžiu, rems besivystančių šalių perėjimą prie skaitmeninių technologijų bei parengs skaitmeninius standartus ir tarptautiniu mastu skatins jų taikymą.
Galiausiai, ES skaitmeninė strategija bus naudinga Europos piliečiams ir jų gyvenimo kokybės gerėjimui, įmonėms ir jų augimui bei aplinkai, kuri patirs mažesnį poveikį klimatui.
Skaitmeninis dešimtmetis
2021 m. Europos Komisija pateikė Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. viziją ir išdėstė, kaip ją pasiekti. Ši ES skaitmeninio dešimtmečio vizija – skaitmeninės politikos kelrodis – apima keturis pagrindinius aspektus:
| Įgūdžiai | Saugi ir tvari infrastruktūra | Įmonių skaitmeninė transformacija | Viešųjų paslaugų skaitmenizacija |
|---|---|---|---|
|
20 mln. informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistų bei įgyvendinama lyčių konvergencija; |
gigabitinis ryšys kiekvienam, 5G ryšys visur; |
75 proc. ES įmonių naudos debesijos / dirbtinio intelekto / didžiųjų duomenų technologijas; | pagrindinės viešosios paslaugos tampa visiškai internetinės; |
| bent 80 proc. gyventojų turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius | padvigubinta pasaulinės pažangiųjų puslaidininkių gamybos ES dalis; | dėl įmonių veiklos plėtros ir finansavimo – dvigubai didesnis ES vienaragių skaičius; | visi ES piliečiai turės prieigą prie e. sveikatos įrašų; |
| 10 000 neutralaus poveikio klimatui labai saugių tinklo paribio mazgų; | daugiau nei 90 proc. mažų bei vidutinių įmonių pasieks bent bazinį skaitmeninį intensyvumo lygį. | 80 proc. ES piliečių naudos skaitmeninę tapatybę. | |
| pirmasis kvantinių technologijų kompiuteris |
Įgyvendinti 2030 m. ES skaitmeninius užmojus Komisijai padės:
- tikslai ir trajektorijų prognozės,
- tvirta bendra valdymo sistema, pagal kurią stebima pažanga ir šalinami trūkumai,
- daugiašaliai projektai, įgyvendinami derinant ES, valstybių narių ir privačiojo sektoriaus investicijas.
Europos skaitmeninis dešimtmetis bus finansuojamas iš ES biudžeto, valstybių narių ir pramonės. Valstybės narės įsipareigojo skirti bent 20 proc. savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų biudžeto skaitmenizacijai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Duomenų apsauga
Kiekvieną dieną internete sklinda didžiuliai informacijos kiekiai tarp kurių yra ir mūsų asmeniniai, privatūs duomenys.
Pagal ES teisės aktus, asmens duomenys gali būti renkami tik pateisinamam tikslui ir pagal griežtus teisinius reikalavimus. Daugiau kaip 90 % europiečių teigia norintys vienodų duomenų apsaugos teisių visoje ES, kad ir kur būtų tvarkomi jų duomenys.
2018 m. visoje ES buvo labiau sustiprinta duomenų apsauga, pradėjus įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Reglamentas yra svarbus žingsnis siekiant skaitmeniniame amžiuje stiprinti pagrindines asmenų teises ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti verslo veiklą nustatant aiškesnes bendrojoje skaitmeninėje rinkoje įmonėms ir viešojo sektoriaus institucijoms taikomas taisykles. Taikant vieną teisės aktą pašalinami įvairių nacionalinių sistemų skirtumai ir nereikalinga administracinė našta.
Be to, 2020 m. Europos Komisija pateikė naują ES kibernetinio saugumo strategiją. Šia strategija siekiama apsaugoti pasaulinį atvirą internetą pasitelkiant ir patobulinant visas priemones ir išteklius, kuriais visiems užtikrinamas saugumas ir ginamos Europos vertybės bei pagrindinės teisės.
Skaitmeninės priemonės
Europos Sąjunga jau yra pasiekusi nemažų rezultatų skaitmeninių technologijų priartinimo prie žmonių srityje.
Viena iš labiausiai pastebimų ES skaitmeninės strategijos naudų – tarptinklinio ryšio priemokos panaikinimas. Kai nuvykstate į kitą ES šalį, už naudojimąsi joje savo mobiliuoju telefonu neturite mokėti jokių priemokų. Tokiu atveju naudojatės vadinamosiomis tarptinklinio ryšio arba tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis paslaugomis. Jūsų skambučiams (į mobiliuosius ir fiksuotojo ryšio telefonus), SMS žinutėms ir duomenų paslaugoms taikomi jūsų šalies tarifai, t. y. už juos mokate tiek pat, kiek savo šalyje.
Geografiškai nepagrįsti apribojimai arba geografinis blokavimas, kuris kenkia apsipirkimui internetu ir tarpvalstybinei prekybai, taip pat baigėsi 2018 m.
Kita Europos Komisijos iniciatyva – WiFi4EU – nemokama prieiga prie belaidžio vietinio tinklo („Wi-Fi“) Europos parkuose, aikštėse, bibliotekose, ligoninėse, muziejuose ir kitose vietose. Wifi4EU iniciatyvoje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės (2021 m. spalio 20 d. duomenimis).
Europos Komisija taip pat aktyviai kovoja su melagingomis naujienomis ir padidino socialinių tinklų platformų atsakomybę atrenkant dezinformaciją.