Migracija yra sudėtingas reiškinys, kurį privalome valdyti žmogiškai, sąžiningai ir atidžiai.
Europai reikia imigrantų tam, kad ji galėtų spręsti senėjimo problemą, tačiau nevaldomi migracijos procesai gali virsti prekyba žmonėmis, išnaudojimu ir kitomis tragedijomis.
Siekdama geriau koordinuoti migraciją, ES parengė naują migracijos ir prieglobsčio modelį, kad visi migracijos aspektai būtų valdomi geriau. Tikslas – kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu žmonių gabenimu, gelbėti gyvybes ir apsaugoti ES išorės sienas, tuo pat metu toliau pritraukiant talentingų ir kvalifikuotų žmonių.
Migracijos ir prieglobsčio paktas
2015–2016 m. migrantų krizė ir vėlesni metai atskleidė ES migracijos sistemos trūkumus. ES šalys narės prie išorinių Bendrijos sienų buvo priverstos dorotis su dideliais migrantų srautais, o skirtingoms prieglobsčio sistemoms visoje Europoje trūko tinkamo koordinavimo.
Europos migracijos ir prieglobsčio paktas siūlo aiškią ir patikimą migracijos valdymo sistemą, kuri suteiks bendrus Europos lygmens sprendimus Europos lygmens iššūkiams.
Migracijos ir prieglobsčio paktas yra vienas iš Europos Komisijos europinės gyvensenos propagavimo prioritetų, kuriuo siekiama apsaugoti Europos piliečius ir jų vertybes. Šiuo prioritetu siūloma nauja migracijos politika, kuria bus modernizuota ES prieglobsčio sistema ir bus sustiprintas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, kad būtų užkirstas kelias netvarkingai migracijai.
2021 m. balandį Europos Komisija priėmė pirmąją ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją, kuri yra pagrindinis pakto siekis. Strategijoje siūloma bendra sistema, skatinanti migrantus, neturinčius teisės likti Europos Sąjungoje, savo noru grįžti į gimtąją šalį arba šalį, kurioje jie trumpą laiką galės gauti paramą.
Kiti migracijos ir prieglobsčio pakto tikslai:
- geresnės ir veiksmingesnės europinės procedūros,
- gerai valdomos Šengeno erdvės ir išorės sienos,
- nuolatinis veiksmingas valstybių narių tarpusavio solidarumas,
- reikalingų specialistų pritraukimas,
- tarptautinės partnerystės stiprinimas,
- didesnis ES lankstumas ir atsparumas.
Pažanga reformuojant migracijos politiką
Europos Sąjunga 1999 m. įkūrė bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS). 2015 m. Europos Komisija pristatė išsamią Europos migracijos darbotvarkę, pagal kurią buvo reaguojama į tuometinę migrantų krizę.
Ta darbotvarkė leido nedelsiant imtis veiksmų sprendžiant migracijos problemą visoje Viduržemio jūroje, įskaitant planus perkelti 160 tūkst. migrantų iš Graikijos, Italijos, Vengrijos į kitas ES šalis.
Be to, buvo pristatytas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas. Juo buvo siekiama apsaugoti pabėgėlius nuo galimo nusikaltėlių išnaudojimo.
2015–2016 m. migrantų krizė prie ES sienų išryškino poreikį reformuoti ES prieglobsčio taisykles. Pastaraisiais metais buvo pasiekta reikšminga prieglobsčio sistemos pažanga.
2020 m. Europos Komisija pasiūlė reformuoti sistemą taikant visapusišką požiūrį į migracijos ir prieglobsčio politiką, grindžiamą trimis pagrindiniais ramsčiais:
- veiksmingomis prieglobsčio ir grąžinimo procedūromis,
- solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu,
- stipresne partneryste su trečiosiomis šalimis.
Bendroje Europos prieglobsčio sistemoje nustatyti bendri standartai ir bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti, kad su prieglobsčio prašytojais būtų elgiamasi vienodai, taikant atvirą ir sąžiningą sistemą, nepriklausomai nuo taikymo vietos.
Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos tiekėja visame pasaulyje. Ji bendradarbiauja su ES nepriklausanačiomis šalimis, iš kurių fiksuojami didžiausi migrantų srautai.
Bendra Europos prieglobsčio sistema
ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas
Padėtis Lietuvoje
Lietuva susidūrė su dideliais sunkumais, kai 2021 m. birželį labai išaugo neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautas. 2020 m. Lietuvos sieną su Baltarusija neteisėtai kirto 74 asmenys, o 2021 m. į Lietuvą neteisėtai atvyko jau daugiau kaip 2 000 asmenų. Dauguma į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių asmenų yra iš Irako, Kongo, Kamerūno, Gvinėjos ir Irano.
Reaguodama į susidariusią situaciją, Lietuva paprašė Europos Sąjungos pagalbos. Europos Sąjunga ir jos narės solidariai palaiko Lietuvą sprendžiant problemas pasienyje su Baltarusija.
„A. Lukašenka naudojasi migrantais. Jis bando didinti įtampą provokuojančiais pareiškimais. Džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad vienintelis to rezultatas — dar stipresnis visos Europos Sąjungos solidarumas su Lietuva – solidarumas, kuris, mano nuomone, buvo greitai parodytas. Lietuvos ir Baltarusijos siena yra mūsų bendra Europos Sąjungos siena. Europos Sąjunga solidariai palaiko Lietuvą“ – liepos 8 d. pareiškė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
Europos solidarumas – konkrečios priemonės, skirtos padėti valdyti padėtį pasienyje su Baltarusija:
- Europos Komisija iš įvairių programų skiria Lietuvai 36,7 mln. EUR finansinę paramą , situacijai valdyti. Parama apima pirmąją pagalbą, medicininę priežiūrą, izoliacijos dėl COVID-19 patalpas bei vakcinas, apgyvendinimo priemones, maistą, drabužius ir higienos rinkinius. Taip pat šios lėšos bus naudojamos reagavimo grupėms, padedančioms nustatyti galimas prekybos žmonėmis aukas, stiprinti ir asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, padėti.
- Europos agentūrų (Frontex, EASO, Europolo) pagalba Lietuvai: dislokuoti pareigūnai, patrulių automobiliai, sraigtasparniai, automobiliai su specialiąja įranga, taip pat atvyksta ekspertai, kurie padeda rinkti ir analizuoti informaciją apie migracijos srautus, vertėjai;
- parama naudojantis Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, kuriuo stiprinamas ES valstybių narių ir 6 dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimas civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas. Lietuvai paramą pasiūlė jau 12 valstybių, o Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras koordinuoja pagalbos teikimą ir finansuoja iki 75 proc. pagalbos gabenimo išlaidų.
Europos civilinės saugos mechanizmas