Lietuvos ekonomika yra stipriai priklausima nuo tarptautinės prekybos, kuri yra labai pažeidžiama globalių krizių, kaip COVID-19.
Nepaisant to, Lietuvos narystė ES reiškia, jog Lietuva gali naudotis bendra 27 valstybių narių galia atsigaunant po netikėtų finansinių sukrėtimų bei kuriant ilgalaikį ekonomikos augimą ir fiskalinį stabilumą.
Narystė Europos Sąjungoje padėjo Lietuvos ekonomikai suklestėti ir tapti sparčiai augančia laisvos rinkos ekonomika. Lietuvos buvimas bendros vidaus rinkos dalimi, euro įsivedimas bei ES fiskalinės politikos koordinavimas leidžia užtikrinti, jog Lietuvos ekonomika būtų stabili bei konkurencinga.
Ekonomikos atsigavimas po COVID-19 pandemijos
COVID-19 pandemija neišvengiamai sukėlė ekonomikos nuosmukį Europoje ir visame pasaulyje. Europos Sąjunga, reaguodama į šią krizę, teikia 2,018 trln. EUR vertės ekonomikos atsigavimo paketą, kuris yra sudarytas iš ilgalaikio ES biudžeto ir laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“.
„Next Generation EU“ yra didžiausia iniciatyva, kada nors finansuota iš ES biudžeto. Ji kartu yra unikali galimybė po pandemijos tapti stipresniems, pertvarkyti savo ekonomiką, sukurti galimybių ir darbo vietų Europai, kurioje norime gyventi. Europa po COVID-19 pandemijos bus žalesnė, labiau skaitmeninė, atsparesnė ir geriau prisitaikiusi prie dabartinių ir būsimų iššūkių.
Lietuva pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę „Next Generation EU“ gaus 2,2 mlrd. EUR dotacijų. Lietuvos planą sudaro 7 komponentai: atsparus sveikatos sektorius, žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, kokybiškas švietimas, inovacijos ir aukštasis mokslas, veiksmingas viešasis sektorius ir socialinė įtrauktis. Į planą įtrauktos tokių sričių priemonės kaip atsinaujinančioji energija, energijos vartojimo efektyvumas, tvarus transportas, skaitmeniniai įgūdžiai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, viešojo administravimo skaitmenizacija ir aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas. Plane siūlomi visų septynių Europos pavyzdinių iniciatyvų sričių projektai, jie apima visą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės gyvavimo laikotarpį iki 2026 m. Sužinokite daugiau.
ES ilgalaikis biudžetas
Europos Sąjungos biudžetas yra sudaromas 7 metų laikotarpiui ir yra vadinamas daugiamete finansine programa (DFP). Biudžetas grindžiamas Europos Komisijos pasiūlymais, dėl kurių valstybės narės derasi ir dėl kurių susitaria Europos Vadovų Taryba bei ES Taryba. Šį biudžetą taip pat turi patvirtinti Europos Parlamento nariai. Dabartinis ES biudžetas yra numatytas 2021-2027 m. laikotarpiui.
Dabartinis ilgalaikis biudžetas yra unikalus, nes jis yra pateikiamas kartu su ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir sudaro 2,018 trln. EUR. (iš jo 1,211 trln. EUR sudaro ilgalaikis biudžetas, o 806,9 mlrd. EUR ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU“.
Kiekviena valstybė narė turi finansiškai prisidėti prie DFP. Kiekvienos šalies įnašas į DFP apskaičiuojamas skirtingai, tačiau sąžiningai ir atsižvelgiant į valstybės poreikius.
Remiantis 2014–2019 m. Komisijos finansinių ataskaitų duomenimis ir 2020 m. Finansų ministerijos informacija, išmokos iš ES biudžeto Lietuvai 2014–2020 m. siekė 11,95 mlrd. EUR, tuo tarpu per šiuos septynerius metus Lietuvos įmokos į ES biudžetą – 2,99 mlrd. EUR.
Taigi Lietuva už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgavo“ 4 EUR.
Europos semestras
Europos semestras yra Europos Sąjungos ekonominės politikos koordinavimo sistema. Jis suteikia galimybę ES valstybėms narėms aptarti savo ekonomikos ir biudžeto planus ir tam tikru metų laiku stebėti daromą pažangą.
Valstybės narės vis dar nepriklausomai sprendžia savo finansų ir mokesčių politikas, tačiau Europos semestras užtikrina, kad jos tai daro laikydamosi susitartų taisyklių, vadinamų Stabilumo ir augimo paktu.
2010 m. pradėtas įgyvendinti Europos semestras suteikia valstybėms narėms galimybę visus metus koordinuoti savo ekonominę ir socialinę politiką ir spręsti galimas ES problemas.
Europos semestro tikslai:
- Užtikrinti patikimus viešuosius finansus (kad būtų išvengta per didelės valdžios sektoriaus skolos).
- Užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui ES.
- Remti struktūrines reformas, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų ir skatinamas ekonomikos augimas.
- Skatinti investicijas.
Europos Komisija kasmet atlieka išsamią kiekvienos valstybės narės biudžeto plano, jos makroekonominių problemų ir struktūrinių reformų poreikio analizę. Po to ji ES šalių vyriausybėms pateikia konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų kitiems 12–18 mėnesių pasiūlymus.
Kad Lietuva taptų atsparesnė kylančiams iššūkiams, EK Lietuvai rekomenduoja investuoti į žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, spartinti atsinaujinančią energetiką, gerinti socialinių paslaugų teikimą, stiprinti ligų prevenciją ir pan. Šios ir kitos numatytos reformos padėtų Lietuvai spręsti ilgalaikes struktūrines problemas, didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą bei prisitaityti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Šioms reformoms vykdyti ES skyrė 2,2 mlrd. eurų subsidijų per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę „NextGenerationEU“.
Europos semestro dokumentai Lietuvai
Ekonominė ir pinigų sąjunga
Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) yra svarbus žingsnis integruojant ES ekonomiką. 1992 m. sukurta EPS apima ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą, bendrą pinigų politiką ir bendrą valiutą – eurą. Ši sąjunga užtikrina ekonominį stabilumą ir stipresnį, tvaresnį ir įtraukesnį ekonomikos augimą, kuris prisideda prie ES piliečių gerovės.
Nors visos 27 ES valstybės narės dalyvauja ekonominėje sąjungoje, kai kurios šalys (tame tarpe ir Lietuva) ėmėsi didesnės integracijos ir įsivedė eurą. Šios šalys kartu sudaro eurozoną.
EPS ekonominės politikos atsakomybės yra pasidalintos tarp valstybių narių ir ES institucijų, tarp kurių yra Europos Komisija, valstybių progresą.
Europos centrinis bankas (ECB) yra ES institucija, atsakinga už efektyvią, koordinuotą pinigų politiką eurozonoje. ECB užtikrina kainų stabilumą ir euro valiutos vertės pastovumą.
Nacionalinės vyriausybės tuo tarpu reguliuoja kitas ekonomikos politikas: fiskalinę politiką, susijusią su valstybės biudžetu, bei mokesčių politiką.
Praktiškai EPS reiškia:
- Valstybių narių ekonominės politikos formavimo koordinavimas
- Fiskalinės politikos koordinavimas, visų pirma ribojant valdžios sektoriaus skolą ir deficitą
- Europos centrinio banko (ECB) vykdoma nepriklausoma pinigų politika
- Bendros taisyklės ir finansų įstaigų priežiūra euro zonoje
- Bendra valiuta ir euro zona