Europos Sąjunga – organizacija, vienijanti valstybes nares, kurių kiekvienos balsas yra lygus. Briuselyje yra pagrindinių ES institucijų, priimančių sprendimus – Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos – būstinės, todėl sakyti, kad sprendimus priima Briuselis, iš esmės netikslu.
Pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės aktų teikia Europos Komisija, įvertinusi ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, išnagrinėjusi galimų politikos priemonių privalumus ir trūkumus. Be to, Europos Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, vietos valdžios institucijos, atitinkamo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai. Tokiu būdu Europos Komisija užtikrina, kad teisės aktų pasiūlymai tenkintų svarbiausius poreikius, ir išvengia nereikalingo biurokratizmo.
Europos Komisijos pateiktus teisės aktų pasiūlymus svarsto ir priima tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro visų valstybių narių vyriausybių atstovai. Taigi, iš esmės teisės aktai priimami visų valstybių narių sutarimu.
Išsamiau apie sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje.
Be to, Europos Sąjungos lygmeniu priimami ne visas politikos sritis reglamentuojantys teisės aktai. Europos Sąjunga įgyvendina tik tą kompetenciją, kurią jai suteikia Europos Sąjungos veikimą reglamentuojančios sutartys, priimtos valstybių narių sutarimu. ES kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas dviem pagrindiniais principais:
- proporcingumo principu, pagal kurį Europos Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant sutarčių tikslų, ir
- subsidiarumo principu, pagal kurį tose srityse, kurios nepriklauso Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti pačios vienos, o Europos Sąjungos lygiu juos pasiekti būtų lengviau.
Taigi Europos Sąjunga gali veikti tik neperžengdama kompetencijos, kurią jai suteikė valstybės narės. Europos Sąjunga turi kompetenciją priimti sprendimus tokiose srityse, kaip pavyzdžiui, muitų sąjunga, užsienio ir saugumo politika, vartotojų teisės, bendra žuvininkystės politika, bendra prekybos politika.
Visa sutartimis Europos Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso nacionalinei Europos Sąjungos šalių kompetencijai, pavyzdžiui, konkrečių socialinių išmokų reguliavimas, kultūra, švietimas, sveikatos apsauga.
Išsamiau apie kompetencijos pasidalijimą Europos Sąjungoje.
Apie tai, kaip priimami sprendimai Europos Sąjungoje – Jaunimo Europos komandos nario Luko Paškevičiaus pokalbis su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadore Jovita Neliupšiene.
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2021 m. spalio 5 d.