Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2023 m. kovo 6 d.Atstovybė Lietuvoje

Vandenynų biologinė įvairovė. Pasiektas pasaulinis susitarimas dėl atvirosios jūros išteklių ir biologinės įvairovės apsaugos ir tvaraus naudojimo

Kovo 4 d. užbaigtos pasaulinės derybos sudarant istorinę atvirosios jūros sutartį, kuria siekiama apsaugoti vandenynus, sustabdyti aplinkos būklės blogėjimą, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui.

Jūra
Europos Sąjunga, 2020

Kovo 4 d. užbaigtos pasaulinės derybos sudarant istorinę atvirosios jūros sutartį, kuria siekiama apsaugoti vandenynus, sustabdyti aplinkos būklės blogėjimą, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui.

„Tai istorinė diena mūsų vandenynams, – teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. – Sulaukėme daugiau kaip dešimtmetį trukusio parengiamojo darbo ir tarptautinių derybų, kuriose ES atliko svarbų vaidmenį, kulminacijos. Šiuo susitarimu dėl JT atvirosios jūros sutarties žengiame svarbų žingsnį pirmyn, kad būtų išsaugota jūrų gyvybė ir biologinė įvairovė, būtinos mums ir ateinančioms kartoms. Tai taip pat yra tvirtesnio daugiašalio bendradarbiavimo su mūsų partneriais įrodymas ir pagrindinė priemonė įgyvendinti svarbų 15-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos tikslą – užtikrinti 30 proc. vandenynų teritorijos apsaugą. Labai didžiuojuosi pasiektu rezultatu.“

Naująja sutartimi bus sudarytos sąlygos atvirojoje jūroje nustatyti didelės aprėpties saugomas jūrų teritorijas, kurios taip pat būtinos siekiant įvykdyti visuotinį įsipareigojimą pagal praėjusių metų gruodžio mėn. sudarytą Kunmingo ir Monrealio pasaulinį biologinės įvairovės susitarimą iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. vandenynų teritorijos. Pagal šią sutartį taip pat pirmą kartą istorijoje reikės vertinti ekonominės veiklos poveikį atvirosios jūros biologinei įvairovei. Prie sutarties prisijungsiančios ir ją įgyvendinsiančios besivystančios šalys bus remiamos pasitelkiant tvirtą pajėgumų stiprinimo ir jūrų technologijų perdavimo komponentą, kuris bus finansuojamas iš įvairių viešųjų ir privačiųjų šaltinių, ir teisingą mechanizmą, skirtą dalytis galima jūrų genetinių išteklių nauda.

Ši Nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės (BBNJ) sutartis, dėl kurios kovo 4 d. susitarta 5-ojoje tarpvyriausybinėje konferencijoje Niujorke, yra daugiau nei dešimtmetį trukusių pasaulinio masto pastangų ieškant būdo spręsti šį itin svarbų pasaulinį aplinkos klausimą rezultatas. ES ir jos valstybės narės vadovavo BBNJ koalicijai, kuri atliko svarbų vaidmenį siekiant susitarimo. Koalicija vienija 52 šalis, aukščiausiu politiniu lygmeniu įsipareigojusias įgyvendinti didelio užmojo vandenynų apsaugos veiksmus. Jos veiklos pradžią 2022 m. Breste vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Vienas vandenynas“ paskelbė Pirmininkė U. von der Leyen kartu su Tarybai pirmininkaujančia Prancūzija.

Dabar, pasibaigus deryboms, susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos 60 valstybių. ES sieks užtikrinti, kad tai įvyktų greitai, ir padėti besivystančioms šalims pasirengti ją įgyvendinti. Šiam tikslui ES pažadėjo skirti 40 mln. EUR pagal Pasaulinę vandenynų programą ir pakvietė didelio užmojo koalicijos nares atsižvelgiant į galimybes pasekti jos pavyzdžiu.

Sutartis bus oficialiai priimta, kai bus baigtas teisinis teksto JT kalbomis gludinimas.

Pagrindiniai faktai

Atviroji jūra žmonijai teikia neįkainojamą ekologinę, ekonominę, socialinę ir aprūpinimo maistu naudą ir ją reikia skubiai apsaugoti.

Nacionalinei jurisdikcijai nepriklausantys rajonai apima beveik du trečdalius pasaulio vandenynų teritorijos. Juos sudaro atviroji jūra ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausantis jūros dugno plotas. Dėl juose esančių jūrų išteklių ir biologinės įvairovės tie rajonai teikia neįkainojamą ekologinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę, mokslinę ir aprūpinimo maistu naudą žmonijai. Tačiau jiems vis didesnį neigiamą poveikį daro tarša (įskaitant triukšmą), išteklių pereikvojimas, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.

Matydamos šiuos iššūkius ir atsižvelgdamos į tai, kad ateityje jūros išteklių naudojimo, be kita ko, maistui, vaistams, mineralams ir energijai, poreikis didės, didžioji dauguma valstybių pritarė, kad ši atvirosios jūros sutartis yra būtina. Ji bus sudaryta kaip naujas įgyvendinimo susitarimas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurio tikslas – užtikrinti, kad tų rajonų ištekliai būtų saugomi ir naudojami tvariai. Susitarimu bus toliau įgyvendinami galiojantys UNCLOS principai siekiant užtikrinti labiau holistinį atvirojoje jūroje vykdomos veiklos valdymą. Šie principai apima pareigas bendradarbiauti, apsaugoti ir išsaugoti jūrų aplinką ir iš anksto įvertinti veiklos poveikį.

Šis įgyvendinimo susitarimas yra trečias tokio pobūdžio susitarimas. Anksčiau dar priimti susitarimas dėl jūros dugno kasybos (1994 m.) ir susitarimas dėl vienos valstybės ribas viršijančių ir toli migruojančių žuvų išteklių valdymo (1995 m.). Naujuoju susitarimu UNCLOS bus labiau suderinta su pokyčiais ir uždaviniais, kurių atsirado nuo jos sukūrimo prieš trisdešimt metų, ir bus toliau remiamas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., visų pirma 14-ojo darnaus vystymosi tikslo („gyvybė vandenyse“), įgyvendinimas.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Europos Komisijos svetainė, skirta didelio užmojo koalicijai ir deryboms dėl BBNJ: „Vandenynų apsauga: laikas veikti“

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2023 m. kovo 6 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje