Europos energetikos sistemos pagrindas – tinklų infrastruktūra – bus modernizuota ir išplėsta siekiant išnaudoti visą jos potencialą. Europos Komisijos pasiūlytas Europos tinklų dokumentų rinkinys ir iniciatyva „Energijos magistralės“ sudarys sąlygas efektyviai tiekti energiją visose ES valstybėse narėse, integruojant pigesnę švarią energiją ir spartinant elektrifikaciją. Tai padės sumažinti energijos kainas ir remti įperkamą pragyvenimą visiems europiečiams. Juo bus užtikrintas saugus ir patikimas tiekimas Europai atsisakant iš Rusijos importuojamos energijos ir taip siekiant užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.
Tinklų dokumentų rinkiniu pristatomas naujas požiūris į energetikos infrastruktūrą, atveriant Europai pritaikytą infrastruktūros planavimo perspektyvą, kartu paspartinant leidimų išdavimo procedūras ir užtikrinant sąžiningesnį su tarpvalstybiniais projektais susijusių išlaidų pasidalijimą. Naujasis požiūris sudarys sąlygas optimaliai išnaudoti esamą energetikos infrastruktūrą ir sykiu paspartinti tinklų ir kitos fizinės energetikos infrastruktūros plėtrą visoje ES.
Kad tinklo infrastruktūra būtų parengta ateities iššūkiams, Europos Komisija siūlo papildomų finansavimo būdų. Keli iš jų būtų išlaidų pasidalijimas ir infrastruktūros jungimas: vis labiau integruojant energetikos infrastruktūrą, kad ji taptų tarpvalstybiškesnė, nauda bus patiriama ir už teritorijų, kuriose infrastruktūra pastatyta, ribų. Todėl, siekiant išvengti neproporcingos naštos vietos vartotojams, labai svarbu sąžiningai ir skaidriai pasidalyti išlaidas. Šiuo tikslu Europos tinklų dokumentų rinkiniu siekiama padidinti sąnaudų ir naudos vertinimo skaidrumą ir sąžiningumą. Infrastruktūros projektų jungimas taip pat gali palengvinti finansavimą, pavyzdžiui, steigiant specialiosios paskirties įmones, ir taip pritraukti papildomų investicijų.
Aštuoniomis energetikos magistralėmis, apie kurias EK Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė savo 2025 m. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį, atsiliepiama į opiausius infrastruktūros poreikius, kuriems patenkinti reikia papildomos trumpalaikės paramos ir įsipareigojimo dėl įgyvendinimo. Jos buvo atrinktos atsižvelgiant į jų strateginę svarbą baigiant kurti energetikos sąjungą ir į jų sėkmingam įgyvendinimui reikalingą ES politinės paramos lygį.
Europos Komisija yra įsipareigojusi nedelsiant paspartinti energetikos magistralių diegimą, stiprinant politinį koordinavimą, pasitelkiant regionines aukšto lygio grupes, sutelkiant Europos koordinatorių paramą ir glaudžiai bendradarbiaujant su Energetikos sąjungos darbo grupe, prireikus įtraukiant ne tik ES valstybes nares. Kiekvienam projektui bus teikiama pirmenybė ES lygmeniu, o Europos Komisija padės valstybėms narėms suteikdama joms tokią pačią pirmenybę nacionaliniu lygmeniu.
Tolesni veiksmai
Teisėkūros pasiūlymai dabar keliaus į Europos Parlamentą ir ES Tarybą pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Tuo pačiu metu Europos Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant pagrindinius tarpvalstybinius energetikos infrastruktūros projektus, neseniai paskelbtus antrajame Europos Sąjungos bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąraše. Toks bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant greitai įgyvendinti iniciatyvą „Energy Highways“, taip pat paspartinti leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, kaupimo projektams ir įkrovimo stotelėms išdavimą.
Pagrindiniai faktai
Nepaisant pažangos, padarytos pagal dabartinę ES teisinę sistemą, ES nepasiekė tokio valstybių narių energetikos tinklų sujungimo lygio, kad būtų sudarytos sąlygos tikrai energetikos sąjungai, nes jau aišku, kad kelios valstybės narės nepasieks 15 proc. sujungimo tikslo iki 2030 m. Neveikimo kaina yra sukrečianti: 2022 m. iškastinis kuras ES sudarė didžiausią visų naudoti prieinamos energijos išteklių dalį (70 proc.), o 98 proc. valstybėse narėse sunaudotos naftos ir dujų buvo importuota. Dėl to ES susiduria su kainų svyravimu ir geopolitine rizika.
2024 m. pramoninės elektros energijos kainos ES pasiekė 0,199 EUR už kWh, palyginti su 0,082 EUR Kinijoje ir 0,075 EUR JAV. 2025 m. pirmąjį pusmetį vidutinė elektros energijos kaina ES vartotojams svyravo nuo 0,3835 EUR už kWh Vokietijoje iki 0,1040 EUR už kWh Vengrijoje, o ne namų ūkių elektros energijos kainos – nuo 0,2726 EUR už kWh Airijoje iki 0,0804 EUR už kWh Suomijoje. Pagrindinė šių skirtumų priežastis – nepakankamos investicijos į infrastruktūrą ir per menkas jos integravimas.
Todėl labai svarbu didinti finansinę paramą. 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje Europos Komisija pasiūlė penkis kartus padidinti Europos energetikos infrastruktūros tinklų priemonės biudžetą – nuo 5,84 mlrd. EUR iki 29,91 mlrd. EUR. Viešąjį finansavimą papildys veiksmai, kuriais bus siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas pagal būsimą investicijų į švarią energiją strategiją.
Daugiau informacijos
Komunikatas dėl Europos tinklų dokumentų rinkinio. Energetika. Europos Komisija
Pasiūlymas dėl peržiūrėto Transeuropinio energetikos tinklo (TEN-E) reglamento. Energetika
Efektyvaus tinklų sujungimo gairės. Energetika. Europos Komisija
Sandorių dėl kainų skirtumo gairės. Energetika. Europos Komisija
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2025 m. gruodžio 12 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje