Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. birželio 29 d.Atstovybė Lietuvoje

Sanglaudos politikoje didinama parama Rusijos agresijos Ukrainoje padariniams šalinti teikiant lanksčią pagalbą teritorijoms

Europos Komisija žengė dar vieną svarbų žingsnį siekdama padėti ES valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir partneriams spręsti Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes – priėmė dokumentų rinkinį „Lanksti pagalba teritorijoms“. 

ES narių vėliavos

Europos Komisija žengė dar vieną svarbų žingsnį siekdama padėti ES valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir partneriams spręsti Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes – priėmė dokumentų rinkinį „Lanksti pagalba teritorijoms“ (FAST-CARE). Tai yra naujas išsamus dokumentų rinkinys, kuriuo išplečiama parama, jau teikiama pagal sanglaudos veiksmus dėl pabėgėlių Europoje (CARE), teikiant daugiau paramos ir daugiau lankstumo finansavimo pagal sanglaudos politiką srityje.

Pagal CARE buvo sutelktos investicijos į būstą, sveikatos priežiūrą, vertimo paslaugas ar mokymą perkeltiems asmenims, taip pat juos priimančioms šalims. Tačiau toliau didėjant poreikiams, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir ES regionai paragino Europos Komisiją pagal daugiametę finansinę programą pateikti naujų iniciatyvų, kuriomis būtų remiamos ES valstybių narių pastangos šioje srityje.

FAST-CARE dokumentų rinkiniu reaguojama į šiuos prašymus ir suteikiamas papildomas lankstumas įgyvendinant sanglaudos politikos iniciatyvas, taip pat juo padedama spręsti ES finansuojamų projektų įgyvendinimo vėlavimo, atsiradusio dėl bendro COVID-19 ir karo sukeltų didelių energijos kainų, žaliavų ir darbo jėgos trūkumo poveikio, problemą.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis teigė: „Reaguodama į brutalią Rusijos agresiją, ES visapusiškai solidarizuojasi su Ukraina. ES valstybės narės priėmė milijonus nuo šio karo bėgančių ukrainiečių, tačiau jos taip pat turi susidoroti su jo ekonominėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, papildomomis sąnaudomis ir tiekimo grandinės sutrikimais. Šiandienos pasiūlymu siekiama svarbaus humanitarinio ir ekonominio tikslo – pagerinti ES paramą iš Ukrainos perkeltiems asmenims ir supaprastinti valstybių narių darbą įgyvendinant pagrindinius ES finansuojamus projektus, kuriuos dabar gali tekti atidėti. To sieksime supaprastindami ES sanglaudos politikos taisykles ir padarydami jas lankstesnes, laikydamiesi patikimo finansų valdymo principų ir siekdami žaliojo kurso tikslų.“

Dokumentų rinkinyje nustatomi trys 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama dar labiau paspartinti ir supaprastinti ES valstybių narių paramą trečiųjų šalių piliečių integracijai, kartu toliau padedant regionams atsigauti po COVID-19 pandemijos:

  • Didesnė parama perkeltuosius asmenis priimantiesiems – ES valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms
    • Išankstinio finansavimo mokėjimai padidinami papildoma 3,5 mlrd. EUR suma, kuri turi būti išmokėta 2022 m. ir 2023 m.; tai suteiks greitą papildomą likvidumą visoms ES valstybėms narėms. Ši suma papildo 3,5 mlrd. EUR išankstinio finansavimo mokėjimų, kurie nuo 2022 m. kovo mėn. jau mokami pagal REACT-EU, sumą.
    • 2014–2020 m. laikotarpiu ES 100 proc. bendro finansavimo galimybė dabar taikoma priemonėms, kuriomis skatinama trečiųjų šalių piliečių socialinė ir ekonominė integracija. Ši galimybė taip pat taikoma 2021–2027 m. programoms; ji turi būti peržiūrėta iki 2024 m. vidurio.
    • ES valstybės narės gali padidinti vieneto įkainio sumą pagrindiniams pabėgėlių poreikiams patenkinti – nuo 40 EUR iki 100 EUR vienam asmeniui per savaitę. Jos gali prašyti kompensuoti šias išlaidas per ne ilgesnį kaip 26 savaičių laikotarpį (šiuo metu šis laikotarpis – 13 savaičių). Taip bus dar paprasčiau panaudoti perkeltiesiems asmenims skirtas lėšas.
    • Kryžminio finansavimo galimybė, jau suteikta pagal CARE tarp Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo (ESF), bus taikoma ir Sanglaudos fondui. Tai reiškia, kad Sanglaudos fondas dabar taip pat gali sutelkti išteklius migracijos problemų padariniams spręsti.
  • Užtikrinti, kad investicijos būtų vykdomos ten, kur jų reikia
    • Ne mažiau kaip 30 proc. išteklių, sutelktų pagal numatytas lankstumo priemones, turėtų būti skiriama vietos valdžios institucijų ir vietos bendruomenėse veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų valdomiems veiksmams, kad tie, kuriems tenka svarbiausia pastangų dalis, gautų tinkamą paramą.
    • Veiksmų, kuriais sprendžiamos migracijos problemos, išlaidos dabar gali būti deklaruojamos atgaline data, kad jas būtų galima kompensuoti, net jei tie veiksmai jau užbaigti.
    • Pagal programas gali būti remiami veiksmai, nepatenkantys į programos geografinę taikymo sritį, bet vykdomi ES valstybėje narėje. Taip paramą bus galima nukreipti ten, kur jos labiausiai reikia, kadangi pabėgėliai dažnai juda ES valstybėse narėse.
  • Praktinė parama siekiant spręsti projektų įgyvendinimo vėlavimo problemą
    • Pagal 2021–2027 m. programas gali būti toliau remiami projektai, kurių vertė viršija 1 mln. EUR (pavyzdžiui, statybos sektoriuje) ir kurie remiami pagal 2014–2020 m. programas, tačiau negalėjo būti užbaigti laiku dėl padidėjusių kainų, žaliavų ir darbo jėgos trūkumo.
    • ES valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo užbaigiant programas, kad būtų kuo labiau padidinta lėšų suma, kurią jos gali gauti net tada, kai įgyvendinimas vėluoja.

Siūlomus 2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamento ir 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimus turi priimti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai. Sanglaudos politikoje didinama parama Rusijos agresijos Ukrainoje padariniams šalinti teikiant lanksčią pagalbą teritorijoms

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. birželio 29 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje