
Europos Komisija ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė naują Arkties strategiją. Strategijoje pristatoma nauja bendraminčių partnerių politinio bendradarbiavimo sistema, kurioje daugiausia dėmesio skiriama žmonėms, saugumui, klimatui ir gerovei. Joje nustatyti keturi prioritetai: saugumo ir atsparumo didinimas, reagavimas į klimato kaitą Arktyje, klestėjimas ir galimybės žmonėms bei bendruomenėms Arktyje.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Arktis yra Europos šiaurinė kaimynystė – artima, susieta ir itin svarbi mūsų ateičiai. Ir ji keičiasi. Nauji laivybos maršrutai ir ištekliai skatina strateginę konkurenciją. Įgyvendindami naująją strategiją, investuosime į didesnį saugumą, atsparią infrastruktūrą ir ekonomines galimybes. Tai naudinga žmonėms, kurie Arktį vadina namais, ir mūsų bendrai erdvei.“
ES yra Arkties dalis: Arktyje gyvena daugiau kaip pusė milijono ES piliečių. Kadangi Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties regiono ES valstybės narės, o su Norvegija, Islandija, Jungtine Karalyste, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ES palaiko glaudžius ryšius, pokyčiai Arktyje daro tiesioginį poveikį Europos saugumui, klimatui ir gerovei.
Arktis sparčiai keičiasi. Ji šyla beveik keturis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis; tai veikia ekosistemas, keičia pragyvenimo šaltinius ir bendruomenes. Nauji laivybos maršrutai ir išteklių atradimas keičia Arkties saugumo ir ekonominę aplinką, todėl stiprėja geopolitinė įtampa, strateginė konkurencija ir karinė veikla.
Po išsamių konsultacijų su Arkties suinteresuotaisiais subjektais strategijoje siūlomos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama skatinti Arkties stabilumą ir perspektyvas, glaudžiai bendradarbiaujant su Arkties partneriais, vietos bendruomenėmis, įskaitant čiabuvių tautas, ir atsižvelgiant į jų interesus.
Atsižvelgiant į šias kintančias aplinkybes, naujojoje strategijoje nustatyti keturi prioritetai:
- Saugumo ir atsparumo Arkties regione stiprinimas
ES bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, Arkties partneriais ir papildys NATO veiksmus, kad pagerintų pasirengimą, apsaugotų ypatingos svarbos infrastruktūrą ir sustiprintų Europos gebėjimą veikti Arkties sąlygomis, be kita ko, didindama Europos ledlaužių pajėgumus.
ES propaguos Arkčiai pritaikytus, dvejopo naudojimo ir įvairios paskirties pajėgumus, kurie bus naudingi vietos bendruomenėms, Arkčiai ir ES. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ilgalaikiam pasirengimui ir reagavimui, užtikrinant tiekimo grandinių atsparumą, apsaugant šiaurines jūrų sienas ir ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą.
Siekiant didinti bendrą informuotumą apie padėtį ir budrumą, naujasis Jūrų saugumo centras padės valstybėms narėms ir partneriams dalytis informacija ir gerinti jūrų veiklos Arktyje stebėseną. Pirmiausia ES rems Arkties kabelių centro, kuris stebėtų, apsaugotų ir padėtų remontuoti povandeninius kabelius Šiaurės Atlante ir Arktyje, įsteigimą. Ji taip pat investuos į išmaniąsias technologijas, kad nustatytų galimas grėsmes šiai ypatingos svarbos infrastruktūrai. Centras bus toliau plėtojamas, kad apimtų šešėlinio laivyno laivų sekimą, neteisėtos žvejybos ir taršos nustatymą ir paieškos bei gelbėjimo koordinavimo gerinimą.
- Reagavimas į spartėjančią klimato kaitą
Arktyje klimato kaita vyksta beprecedenčiu mastu. Atšilimas yra beveik keturis kartus spartesnis už pasaulio vidurkį. Šie pokyčiai turi pasekmių ir toli už Arkties, įskaitant kylantį jūros lygį ir besikeičiančias orų tendencijas. Šis poveikis tiesiogiai juntamas visoje Europoje. Europa šyla dvigubai sparčiau nei pasaulis, o jos patiriamos pasekmės – nuo mirtinų karščio bangų iki ekosistemų pokyčių.
ES stiprins klimato srities mokslinius tyrimus ir stebėseną, kad geriau suprastų šiuos pokyčius ir remtų veiksmingą atsaką.
Be kitų iniciatyvų, ES bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir partneriais dalijimosi duomenimis srityje pagal naująją ES vandenynų stebėjimo iniciatyvą „OceanEye“. Tai padės geriau prognozuoti klimatą, stiprinti jūrų saugumą ir remti pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos.
- Klestinčios ir ekonomiškai saugios Arkties kūrimas
Arktyje atsiranda ekonominio bendradarbiavimo galimybių atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ypatingos svarbos žaliavų, dvejopo naudojimo transporto, skaitmeninio junglumo ir tvarios jūrų pramonės srityse. ES rems darnų ekonominį vystymąsi, kuriuo kuriamos darbo vietos, gerinama infrastruktūra ir junglumas, kad tai būtų naudinga Arkties bendruomenėms ir Europos įmonėms.
ES sieks Europos infrastruktūrą, pavyzdžiui, uostus, geležinkelių jungtis, energetikos terminalus, palydovinę ir skaitmeninę infrastruktūrą, integruoti į besiformuojančius Arkties prekybos ir transporto tinklus. Taip bus sukurtos geresnės jungtys su Europos rinkomis ir už jos ribų, kartu stiprinant naujas tiekimo grandines.
Transporto jungtys yra labai svarbios ekonominei plėtrai, kariniam mobilumui ir regioninei sanglaudai. ES stiprins transporto jungtis su Arktimi modernizuodama Europos transporto koridorius, kad jie atitiktų dvejopo naudojimo standartus, ir paspartindama projekto „Rail Nordica“ įgyvendinimą.
ES taip pat rems saugų ir atsparų jūrinių kabelių junglumą per visos Arkties kabelį, tiesiogiai sujungiantį Grenlandiją su Europa. Tuo pat metu ji užtikrins saugų palydovinį ryšį vyriausybės ryšiams per IRIS2 Arkties jungtis.
Remdamasi jau vykdomu bendradarbiavimu, ES toliau rems Arkties regioną, kad būtų plėtojamas jo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir tvarių naudingųjų iškasenų potencialas. Atsižvelgiant į 2021 m. bendrą komunikatą dėl Arkties, ES pozicija yra aiški: turi būti užtikrinta, kad nafta, anglys ir dujos liktų žemėje, be kita ko, Arkties regionuose.
Naujas ES Arkties mokslinių tyrimų centras sustiprins mokslo ir politikos sričių ryšį. Stiprindamas Europos Arkties koordinavimo centrą, jis geriau sujungs mokslinių tyrimų, stebėjimo ir mokslo infrastruktūrą, pagerins prieigą prie mokslinių tyrimų išteklių ir sustiprins koordinavimą su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant čiabuvių tautas. Tai padės priimti geriau pagrįstus sprendimus ir diegti mokslines inovacijas.
- Galimybių žmonėms ir bendruomenėms Arkties regione kūrimas
Arkties ateitis turi būti formuojama kartu su ten gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis. Strategijoje vietos bendruomenėms, jaunimui ir čiabuvių tautoms skiriamas pagrindinis dėmesys taikant ES požiūrį, daugiausia dėmesio skiriant švietimui, užimtumui, įgūdžiams ir socialinei įtraukčiai.
Šiuo atžvilgiu ES stiprins programos „Erasmus+“ galimybes Arkties regiono jaunimui vykdydama mainus ir ugdydama įgūdžius. ES taip pat tęs reguliarius Arkties jaunimo politikos dialogus ir Grenlandijoje įsteigs Jaunimo diskusijų tarybą.
Arkties regioninei plėtrai 2021–2027 m. laikotarpiu jau skirta daugiau kaip 1 mlrd. EUR ES sanglaudos paramos. ES toliau rems Arkties vietos valdžios institucijas joms sprendžiant bendrus uždavinius ir keičiantis žiniomis apie atsparumą klimato kaitai, švietimą, jaunimo dalyvavimą ir darnų vietos vystymąsi. Kaip konkretų pavyzdį ES išplės esamą bendradarbiavimą per Arkties merų forumą, kuriame dalyvaus vietos valdžios institucijos iš visos Arkties.
Arktyje taip pat yra gyvybingų demokratinių valstybių. Tačiau jos susiduria su panašiomis išorinėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, savo informacinės erdvės vientisumui. ES bendradarbiaus su Arkties partneriais ir bendruomenėmis, kad sustiprintų demokratinį atsparumą, be kita ko, kovodama su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi bei dezinformacija.
ES taip pat toliau stiprins bendradarbiavimą ir dialogą su Arkties bendruomenėmis, visų pirma su jaunimu, siekdama užtikrinti, kad toliau formuojant darbo Arktyje kryptis būtų atsižvelgiama į jų poreikius ir užmojus.
Daugiau informacijos
Visas pranešimas žiniasklaidai
- Paskelbimo data
- 2026 m. spalio 21 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje