Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2023 m. sausio 10 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen pareiškimas pasirašius bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo

EK Pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimas bendroje spaudos konferencijoje su NATO Generaliniu Sekretoriumi J. Stoltenbergu ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Ch. Micheliu pasirašius bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo.

Ursula von der Leyen, ES-NATO
Europos Sąjunga, 2023

„Niekada nepamiršiu praėjusių metų vasario 24 d., kai mes visi trys stovėjome čia Rusijai tądien pradėjus brutalią invaziją į Ukrainą. Tai buvo labai stiprus vienybės ir ryžto ženklas. Šiandien tokie pat vieningi ir ryžtingai nusiteikę susitikome dėl bendro pareiškimo. Rusijai pradėjus karą viso pasaulio žvilgsniai nukrypo į rytinį Ukrainos frontą. Tačiau taip pat žvilgsniai krypo ir į mus čia, Briuselyje, tikrinant mūsų pasirengimą ir mūsų reakcijas. Ir tą dieną pasaulis pamatė, kokie mes vieningi; vieningi esame iki šiol – ne tik visi išvien remdami ukrainiečius, bet ir būdami visi išvien prieš Rusijos imperinį karą. Nuo to laiko mūsų vienybė ir ryžtas tik sustiprėjo.

Žinoma, mes jau buvome artimi partneriai prieš žiaurų Rusijos karą, todėl esame išbandę ir koordinavę reagavimą į krizes jau ne vieną kartą. Sustiprinome bendradarbiavimą kovoje su kibernetiniais išpuoliais, siekdami geresnio karinio mobilumo ir kovodami su dezinformacija arba reaguodami į A. Lukašenkos režimo surengtus hibridinius išpuolius prieš Latviją, Lenkiją ir Lietuvą. Prisimenu bendrą kelionę į regioną su jumis, Jensai. Žinome, kad dėl mūsų laikmečio turime stiprinti ir gilinti šią daugiau nei 20 metų besitęsiančią partnerystę. Nes Europos saugumas susiduria su iššūkiais ir jam kyla grėsmė. Tą rodo Švedijos ir Suomijos noras prisijungti prie NATO. Labai tikimės, kad Švedija ir Suomija netrukus taps NATO narėmis. Tą taip pat rodo tai, kad Danija panaikino su ES gynyba susijusią atsisakymo dalyvauti nuostatą. Visa tai liudija, kad mes suvokiame šio iššūkio mastą, bet mes galime jį atlaikyti.

Rusijos keliamos grėsmės ir iššūkiai yra artimiausi, tačiau jie nėra vieninteliai. Mes taip pat matome, kad tarptautinę tvarką ir jos teikiamą naudą vis dažniau bando performuoti Kinija. Todėl turime stiprinti savo atsparumą. Šiuo nauju bendru pareiškimu taip pat perkeliame savo partnerystę į kitą lygmenį. Mes dar labiau gilinsime mūsų puikų bendradarbiavimą ir išplėsime jį į naujas sritis. Norėčiau labai trumpai apžvelgti keturias jų.

Pirma, dar intensyviau dirbsime kovodami su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinėmis grėsmėmis, o taip pat terorizmu. Mes jau glaudžiai bendradarbiaujame, bet norime šį bendradarbiavimą plėsti ir gilinti.

Antra, suintensyvinsime bendradarbiavimą besiformuojančių ir perversminių technologijų ir kosmoso srityje. Mes jau daug veikiame kartu, bet galime nuveikti daug daugiau. 

Trečia, spręsime grėsmingų klimato krizės pasekmių saugumui klausimą. Atrodo, kad tai toli, tačiau puikiai suprantame, kad dėl klimato krizės ir ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip sausros ir potvyniai, vis dažniau susiduriame su nestabilumo užuomazgomis su visomis jo pasekmėmis – skurdu, neramumais, ištisų regionų nestabilumu. Todėl tai taip pat yra mūsų bendras tikslas.

Ketvirta, žinoma, stiprinsime savo atsparumą. Mūsų visuomenės atsparumą piktybiniam užsienio kišimuisi siekiant manipuliuoti informacija. Ir, svarbiausia, mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą visų rūšių išpuoliams. „Nord Stream“ sabotažas parodė, kad turime prisiimti didesnę atsakomybę už mūsų tinklo infrastruktūros saugumą. Taip pat žinome, kad už šios infrastruktūros saugumą atsakingos atskiros šalys. Ir tikrai nesidalinsime pažeidžiamumu, bet remdamiesi geriausia praktika, patirtimi, šioje srityje galime glaudžiau ir intensyviau bendradarbiauti.

Europos Sąjunga ir toliau darys viską, ką gali, kad paremtų drąsius Ukrainos žmones. Išlaikysime spaudimą Kremliui tiek laiko, kiek reikės, taikydami griežtą sankcijų režimą. Išplėsime šių sankcijų taikymo sritį įtraukdami tuos, kurie karinėmis priemonėmis remia Rusijos karą, pavyzdžiui, Baltarusiją ar Iraną. Pateiksime naujas sankcijas Baltarusijai, reaguodami į Baltarusijos vaidmenį šiame Rusijos kare Ukrainoje. Toliau teiksime didelę humanitarinę, ekonominę ir saugumo pagalbą Ukrainai tol, kol tai bus būtina. Be to, žinoma, yra ir Europos gynybos pajėgumų didinimo tema, kaip numatyta Strateginiame kelrodyje. Šiuo klausimu visi žinome, kad dabar turime padidinti savo gynybos pramonės gamybos pajėgumus. Taip pat turime koordinuoti karinės įrangos papildymą.

Tikiuosi visais šiais klausimais Švedijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu dirbti su Ministru Pirmininku Ulfu Kristerssonu. Ir, žinoma, mes aptarsime tai ir daug daugiau rytoj su jumis, Jensai, kai susitiksite su Komisijos narių kolegija.“

Pareiškimas anglų kalba skelbiamas ČIA.

Bendra deklaracija dėl ES ir NATO bendradarbiavimo skelbiama ČIA.

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2023 m. sausio 10 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje