Aplinka. Europos Komisija ragina Lietuvą, Latviją, Vengriją ir Slovakiją tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Geriamojo vandens direktyvą
Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras išsiųsdama oficialų pranešimą Lietuvai (INFR(2026)2055), Latvijai, Vengrijai ir Slovakijai dėl netinkamo Geriamojo vandens direktyvos (Direktyva (ES) 2020/2184) perkėlimo į nacionalinę teisę.
Kaip pažymėta Hidrologinio atsparumo strategijoje, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką, labai svarbu visapusiškai įgyvendinti ES vandens kokybės reikalavimus. Naujos redakcijos Geriamojo vandens direktyva siekiama apsaugoti žmonių sveikatą tiekiant švaresnį vandentiekio vandenį, atnaujinant vandens kokybės standartus ir kovojant su susirūpinimą keliančiais teršalais, pavyzdžiui, endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir mikroplastiku. Valstybės narės šią direktyvą į nacionalinę teisę privalėjo perkelti ir jos nuostatų pradėti laikytis iki 2023 m. sausio 12 d.
Lietuva kelias direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkėlė netinkamai. Tai apima išimtis, susijusias su jūrų laivais, kurie gėlina vandenį, veža keleivius ir veikia kaip vandens tiekėjai; punktais, kuriuose turi būti tikrinama atitiktis direktyvos reikalavimams; geriamojo vandens ėmimo vietoms naudojamų vandens baseinų rizikos vertinimą ir valdymą; minimalius higienos reikalavimus, nustatytus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu; būtinus taisomuosius veiksmus ir geriamojo vandens naudojimo apribojimą, kai nustatoma rizika žmonių sveikatai; galimybę visuomenei susipažinti su informacija; informaciją apie įgyvendinimo stebėseną ir stebėsenos metodus.
Latvija tinkamai neperkėlė į nacionalinę teisę kelių direktyvos nuostatų. Tai apima nuostatas, susijusias su punktais, kuriuose turi būti tikrinama atitiktis direktyvos reikalavimams; pareiga užtikrinti pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą siekiant užtikrinti geriamojo vandens saugą; minimaliais higienos reikalavimais, taikomais medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, ir taisomaisiais veiksmais bei geriamojo vandens naudojimo apribojimais, kai nustatoma rizika žmonių sveikatai.
Vengrijoje dėl nustatytų perkėlimo į nacionalinę teisę problemų gali būti taikomi neteisingi minimalieji geriamojo vandens reikalavimai; nesilaikoma kai kurių parametrų verčių, pvz., akrilamido; atliekamas neišsamus tyrimas, kai nesilaikoma parametrų verčių ; neperžiūrėtos galimos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal direktyvą arba pateikta neišsami informacija apie priemones, kurių imtasi dėl švino keliamos rizikos.
Slovakija kelias direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkėlė netinkamai. Tai visų pirma apima neskelbtinos informacijos, susijusios su geriamojo vandens tiekimu, apsaugą ir tvarkymą; stebėsenos įpareigojimus ir rizika grindžiamas stebėsenos programas; taip pat reikalavimus laiku priimti taisomąsias priemones, kai nustatoma rizika žmonių sveikatai.
Todėl Europos Komisija Lietuvai, Latvijai, Vengrijai ir Slovakijai siunčia oficialius pranešimus. Šalys turi per du mėnesius pateikti atsakymą ir pašalinti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Jei priimtini atsakymai nebus pateikti, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstą nuomonę.
Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ. Europos Komisija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Lietuvą ir dar 10 valstybių narių dėl su energija susijusių įrenginių įrengimo ir statybos paslaugų apribojimų
Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras išsiųsdama oficialius pranešimus Lietuvai (INFR(2026)2110), Bulgarijai, Čekijai, Ispanijai, Kroatijai, Kiprui, Latvijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai dėl ribojamųjų privalomų leidimų išdavimo ar sertifikavimo sistemų nustatymo energetikos įrenginių įrengimo ir statybos paslaugoms. Pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš Prancūziją dėl panašių priežasčių jau vykdoma.
Pradėtomis procedūromis siekiama šalinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrangos įrengimo kliūtis, atsirandančias dėl leidimų išdavimo ir panašių reikalavimų. Dėl šių reikalavimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrangos montuotojams ir energijos vartojimo efektyvumo įrenginių tiekėjams sunku dirbti visoje ES. Siekiant užtikrinti tokių įrengimo paslaugų kokybę, o ne riboti patekimą į rinką nustatant privalomas sertifikavimo sistemas ar registracijos reikalavimus, gali būti naudojamos mažiau ribojančios priemonės, pavyzdžiui, ex post kontrolė.
Be to, Europos Komisija nustatė atvejų Bulgarijoje, Kipre, Ispanijoje, Vengrijoje ir Latvijoje, kur valstybės narės statyboms taiko dar platesnius patvirtinimo ir registravimo reikalavimus. Tokios nacionalinės nuostatos, kuriomis įpareigojama išduoti leidimus arba sertifikatus, ir su jomis susiję įpareigojimai lemia rinkos susiskaidymą, apsunkina galimybes užsiimti šia veikla ir riboja vartotojų pasirinkimą bei šių paslaugų prieinamumą.
Europos Komisija mano, kad šios priemonės pažeidžia Paslaugų direktyvą (Direktyva 2006/123/EB), nes jomis nustatomi nepagrįsti reikalavimai, susiję su įsisteigimu ir tarpvalstybiniu paslaugų teikimu. Be to, papildomai jos pažeidžia proporcingumo principą, garantuojamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsniais. Jei priimtinas atsakymas nebus pateiktas, Europos Komisija gali nuspręsti nusiųsti pagrįstą nuomonę.
Migracija ir vidaus reikalai. Europos Komisija ragina Lietuvą, Kiprą, Lenkiją ir Slovėniją tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu nuostatas
Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras išsiųsdama oficialius pranešimus Lietuvai (INFR(2026)2096), Kiprui, Lenkijai ir Slovėnijai dėl to, kad jos tinkamai neperkėlė į nacionalinę teisę kai kurių Direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu (Direktyva (ES) 2018/1673) nuostatų, be kita ko, susijusių su sankcijomis ir pinigų plovimo nusikaltimais. Direktyvoje apibrėžiamos nusikalstamos veikos ir sankcijos už pinigų plovimą, palengvinamas ES valstybių narių policijos ir teisminis bendradarbiavimas ir užkertamas kelias nusikaltėliams pasinaudoti skirtingomis teisinėmis sistemomis visoje ES.
Direktyvoje nustatytos kelios svarbios naujovės. Pagal ją leidžiama vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už pinigų plovimą net ir nepriėmus išankstinio apkaltinamojo nuosprendžio dėl pagrindinės nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gauti pinigai, ir neįrodžius visos informacijos apie tą nusikalstamą veiką (atskiras pinigų plovimas). Joje taip pat aiškiai nurodyta, kad asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už pajamų, gautų iš jų pačių nusikalstamos veikos (savų pinigų plovimo), plovimą. Direktyvoje taip pat numatytos aplinkybės, kuriomis galima taikyti griežtesnes bausmes, pavyzdžiui, kai asmuo ar subjektas, turintis konkrečią pareigą, vykdo pinigų plovimą (pvz., bankai, notarai ir kt.). Be to, direktyvoje paaiškinama, kuri valstybė narė turi kompetenciją tarpvalstybinėse bylose.
Atsižvelgdama į netinkamą direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, įskaitant sankcijas ir sunkinančias aplinkybes, kurios užtikrintų griežtesnes bausmes, Europos Komisija siunčia oficialius pranešimus Lietuvai, Kiprui, Lenkijai ir Slovėnijai. Šios ES valstybės narės turi per du mėnesius atsakyti ir ištaisyti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Jei priimtinas atsakymas nebus pateiktas, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstą nuomonę.
Daugiau informacijos
Visas pranešimas spaudai. Svarbiausi Europos Komisijos priimti sprendimai, suskirstyti pagal politikos sritis
Klausimai ir atsakymai apie ES pažeidimo nagrinėjimo procedūrą
- Paskelbimo data
- 2026 m. liepos 10 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje