Švarus oras. Europos Komisija ragina LIETUVĄ ir dar 11 valstybių narių laikytis ES teisės aktų dėl oro taršos ir sumažinti keleto išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų sumažinta oro tarša
Europos Komisija nusprendė išsiųsti papildomą oficialų pranešimą trims valstybėms narėms (Liuksemburgui, Lenkijai ir Rumunijai) ir pagrįstą nuomonę devynioms valstybėms narėms (Bulgarijai, Airijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai (INFR(2022)2074), Vengrijai, Austrijai, Portugalijai ir Švedijai) nes šios valstybės narės nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo įsipareigojimų dėl keleto oro teršalų kiekio mažinimo, kaip reikalaujama pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo (Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyva, toliau – NITKMĮ direktyva).
NITKMĮ direktyvoje nustatyti nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai dėl penkių svarbių oro teršalų: tai azoto oksidai (NOx), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), sieros dioksidas (SO2), amoniakas (NH3) ir smulkiosios kietosios dalelės (KD2.5). Šie teršalai prisideda prie prastos oro kokybės ir daro didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus kiekviena valstybė narė turi įvykdyti kiekvienais metais 2020–2029 m. laikotarpiu, ir dar platesnio užmojo mažinimo įsipareigojimus nuo 2030 m. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės parengtų nacionalines oro taršos valdymo programas (NOTVP), kuriose būtų nurodyta, kaip bus laikomasi šių mažinimo įsipareigojimų.
2023 m. sausio mėn. Europos Komisija išsiuntė oficialų pranešimą 14 valstybių narių, kurios neįvykdė savo 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų dėl vieno ar kelių teršalų, kuriems taikoma NITKMĮ direktyva. 2023 m. vasario mėn. valstybės narės pateikė naujausius nacionalinės išmetamųjų teršalų apskaitos duomenis, į kuriuos buvo įtraukti 2020 ir 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekiai bei informacinė apskaitos ataskaita.
Europos Komisija išanalizavo naujausius apskaitos duomenis ir kitą valstybių narių pateiktą informaciją (2025 ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio prognozes, atnaujintas nacionalines oro taršos valdymo programas arba, kai tinkama, atnaujintą politiką ir priemones) ir padarė išvadą, kad Bulgarija, Airija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Austrija, Portugalija ir Švedija toliau nevykdė savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Dėl Lenkijos ir Liuksemburgo ji padarė išvadą, kad šios valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimų dėl teršalų, kurie dar nebuvo įtraukti į 2023 m. sausio mėn. išsiųstą oficialų pranešimą. Kalbant apie Rumuniją, į šios šalies 2023 m. pateiktą pirmąją nacionalinę oro taršos valdymo programą nebuvo įtrauktos pakankamos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas reikalaujamas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas.
Todėl Europos Komisija Liuksemburgui, Lenkijai ir Rumunijai siunčia papildomus oficialius pranešimus. Šalys turi per du mėnesius atsakyti į pranešimus ir pašalinti Europos Komisijos nustatytus trūkumus. Jei nebus pateiktas priimtinas atsakymas, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstą nuomonę.
Be to, Europos Komisija nusprendė Bulgarijai, Airijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Austrijai, Portugalijai ir Švedijai pateikti pagrįstą nuomonę. Šalys turi per du mėnesius atsakyti ir imtis reikiamų priemonių. Priešingu atveju Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Platformų ir įmonių santykių reglamentas. Europos Komisija ragina LIETUVĄ ir VENGRIJĄ laikytis ES platformų ir įmonių santykių taisyklių, kuriomis verslo klientams užtikrinamas sąžiningumas ir skaidrumas
Šiandien Europos Komisija nusprendė išsiųsti pagrįstas nuomones Lietuvai (INFR(2022)2143) ir Vengrijai, kad šios šalys užtikrintų veiksmingą Platformų ir įmonių santykių reglamento vykdymą.
ES platformų ir įmonių santykių taisyklėmis skatinama užtikrinti verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumą ir skaidrumą. Šias taisykles pradėta taikyti 2020 m. liepos 12 d. Lietuva ir Vengrija laiku nenustatė Platformų ir įmonių santykių reglamento įgyvendinimo nacionalinių taisyklių, susijusių su veiksmingu jo reikalavimų vykdymo užtikrinimu.
2023 m. sausio mėn. Europos Komisija išsiuntė Lietuvai ir Vengrijai oficialius pranešimus, nes šios valstybės narės nėra priėmusios jokių nacionalinės teisės aktų, kuriais būtų užtikrintas platformų ir įmonių santykių taisyklių vykdymas. Kadangi Europos Komisija negavo patenkinamo atsakymo į jos susirūpinimą dėl nepakankamo Platformų ir įmonių santykių reglamento vykdymo užtikrinimo, dabar Europos Komisija siunčia Lietuvai ir Vengrijai pagrįstą nuomonę.
Šios valstybės narės turi per du mėnesius atsakyti Europos Komisijai ir imtis reikiamų priemonių. Priešingu atveju Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Daugiau informacijos:
Pranešimas spaudai. Svarbiausi Europos Komisijos priimti sprendimai, suskirstyti pagal politikos sritis
Klausimai ir atsakymai apie ES pažeidimo nagrinėjimo procedūrą
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. lapkričio 16 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje