Antrą kartą per mažiau nei penkerius metus europiečiai turi mokėti už Europos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. „AccelerateEU“ yra Europos Komisijos priemonių rinkinys, kuriuo siekiama nedelsiant padėti Europos namų ūkiams ir pramonei, visų pirma pažeidžiamiausiems, kartu užtikrinant, kad Europa nuosekliai siektų energetinės nepriklausomybės. Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos pradžios ES, negaudama nė vieno papildomo energijos vieneto, sumokėjo papildomus 24 mlrd. EUR už importuotą energiją dėl didesnių kainų.
Dabartinė geopolitinė padėtis akivaizdžiai primena, kad dėl ekonominių ir saugumo priežasčių būtina paspartinti perėjimą prie švarios,saugios ir įperkamos energijos. Iniciatyva „AccelerateEU“ apima tiek trumpalaikes, tiek struktūrines, ilgalaikį poveikį turinčias priemones, kuriomis siekiama toliau mažinti priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų ir didinti Europos atsparumą būsimai rizikai pasitelkiant vietinę švarią energiją ir elektrifikavimą.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Šiandien priimami sprendimai lems mūsų gebėjimą atremti šiandienos iššūkius ir ateities krizes. Mūsų strategija „AccelerateEU“ suteiks Europos piliečiams ir įmonėms tiek skubių, tiek labiau struktūrinio pobūdžio pagalbos priemonių. Turime paspartinti perėjimą prie vietinės švarios energijos. Tai suteiks mums energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o tai reiškia, kad galėsime geriau atlaikyti geopolitines audras.“
Europos Komisija siūlo toliau aptariamus veiksmus.
Svarbiausia – koordinavimas. Europos Komisija užtikrins, kad priemonės valstybių narių lygmeniu būtų įgyvendinamos visapusiškai koordinuojant veiksmus. Tai apima požeminių dujų saugyklų pripildymą, lanksčių pripildymo taisyklių taikymą ir bet kokį išimtinį naftos atsargų panaudojimą. Naftos ir dujų koordinavimo grupės susitinka dažnai, kad užtikrintų visapusišką valstybių narių informuotumą apie padėtį. Nacionalinės neatidėliotinos priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti reaktyvinių degalų ir dyzelino prieinamumą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklų gamybos pajėgumus, turėtų būti glaudžiai koordinuojamos.
Bus sukurtas naujas Degalų stebėjimo centras, stebėsiantis ES transporto degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygį. Taip bus galima greitai nustatyti galimą stygių, o naudojant atsargas dėl ekstremaliosios situacijos – taikyti tikslines priemones, kad būtų išlaikytas subalansuotas kuro paskirstymas. Siekdama sumažinti didelių degalų kainų ir galimo degalų trūkumo poveikį ES aviacijos sektoriui, Europos Komisija taip pat suteiks aiškumo dėl esamų ES aviacijos sistemos lankstumo priemonių.
Laiku taikomos, tikslinės ir laikinos priemonės. Vartotojų, įskaitant pramonę, apsauga nuo kainų šuolių gali apimti tikslines pajamų rėmimo sistemas, energijos kuponus ir socialines išperkamosios nuomos sistemas, elektros energijos akcizų mažinimą pažeidžiamiems namų ūkiams. Europos Komisija taip pat patvirtins laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri suteiks papildomo lankstumo nacionalinėms vyriausybėms, įskaitant neatidėliotinas priemones labiausiai pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams remti.
Perėjimo prie vietinės švarios energijos, kuri pakeistų naftą, dujas ir iškastinį transporto kurą, spartinimas. Iki vasaros Europos Komisija pateiks elektrifikavimo veiksmų planą. Į jį bus įtrauktas plataus užmojo elektrifikavimo tikslas ir priemonės, skirtos pramonės, transporto ir statybos sektorių elektrifikavimo kliūtims pašalinti. Siekiant paspartinti tvarių aviacinių degalų diegimą, labai svarbu sparčiai įgyvendinti Investicijų į darnųjį transportą planą.
Tinklų sistemos tobulinimas. Elektrifikavimą turi papildyti paskirčiai tinkamas tinklas. Pirmieji žingsniai – užtikrinti, kad dabartiniai teisės aktai būtų visiškai įgyvendinti ir kad derybos dėl Europos energetikos tinklų dokumentų rinkinio būtų greitai užbaigtos. Kitas veiksmas – kuo optimaliau išnaudoti esamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą. Spartus didelių vėjo elektrinių parkų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir hidroelektrines, modernizavimas gali greitai suteikti labai reikalingą papildomą pagalbą. Europos Komisija taip pat pateiks pasiūlymą dėl teisės akto dėl tinklo mokesčių ir apmokestinimo; šiuo teisės aktu, be kita ko, bus užtikrinta, kad elektros energija būtų apmokestinama mažiau nei iškastinis kuras.
Investicijų skatinimas ES lygmeniu yra daug išteklių, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) (219 mlrd. EUR), sanglaudos politikos fondai. Dabartinės krizės sąlygomis greitis ir poveikis yra itin svarbūs. Europos Komisija padės valstybėms narėms kuo geriau panaudoti esamą ES finansavimą. Tačiau vien viešosiomis lėšomis dideli investicijų į energetikos pertvarką poreikiai (660 mlrd. EUR per metus iki 2030 m.) nebus patenkinti. Todėl, siekdama sutelkti privačias investicijas, 2026 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė investicijų į švarią energiją strategiją. Siekdama paspartinti privačiojo sektoriaus teikiamą finansavimą, Europos Komisija surengs aukščiausiojo lygio susitikimą investicijų į švarią energiją klausimais, į kurį bus pakviesti finansinių paslaugų sektoriaus atstovai, įskaitant pagrindinius institucinius investuotojus, pramonės lyderiai, projektų rengėjai ir viešieji finansuotojai.
Pagrindiniai faktai
Šiandien paskelbtu komunikatu „AccelerateEU“ reaguojama į kovo 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES lyderių išreikštą raginimą pateikti tikslinių laikinų priemonių rinkinį siekiant reaguoti į pastaruoju metu matomus importuojamo iškastinio kuro kainų šuolius, atsirandančius dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. Tai viena iš dinamiško Europos Komisijos atsako, kuris kintant padėčiai keisis, dalių. Šias priemones ES vadovai aptars balandžio 23–24 d. Kipre vyksiančiame neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Daugiau informacijos
„AccelerateEU“. Energetikos sąjunga. Įperkama ir saugi energija imantis spartesnių veiksmų
Interneto svetainė.„AccelerateEU“ – ES energetiniam atsparumui stiprinti
Europos Komisijos narių citatos:
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Šiandien priimami sprendimai lems mūsų gebėjimą atremti šiandienos iššūkius ir ateities krizes. Mūsų strategija „AccelerateEU“ suteiks Europos piliečiams ir įmonėms tiek skubių, tiek labiau struktūrinio pobūdžio pagalbos priemonių. Turime paspartinti perėjimą prie vietinės švarios energijos. Tai suteiks mums energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o tai reiškia, kad galėsime geriau atlaikyti geopolitines audras.“
Už švarią, teisingą ir konkurencingą pertvarką atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera sakė:„Kalbant apie saugumą ir konkurencingumą, alternatyvos Žaliajam kursui nėra. Ir vėl piliečiai ir įmonės moka už mūsų priklausomybę. Šiuo komunikatu siekiama stiprinti ES koordinavimą ir apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, kartu spartinant vietinės švarios energijos diegimą ir elektrifikavimą, kad būtų pasiekta realių ir ilgalaikių pokyčių.“
Už energetiką ir būsto sektorių atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas sakė: „Europa susiduria su dar viena iškastinio kuro energetikos krize. Tai turi būti įspėjimas ir lūžio taškas, kai Europa atsikrato priklausomybės nuo iškastinio kuro ir žengia savarankiškumo, grindžiamo švaria energija, link. Iniciatyva „AccelerateEU“ padedame mūsų valstybėms narėms suteikti neatidėliotiną pagalbą tiems, kurie mūsų visuomenėje susiduria su didžiausiais sunkumais, o kartu dar padidiname pastangas perėjimo prie švarios energijos ir elektrifikavimo srityje. Tai vienintelis ilgalaikis būdas užtikrinti stabilios, saugios, švarios ir įperkamos energijos tiekimą visiems europiečiams.“
Už darnųjį transportą ir turizmą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas sakė: „Šiandienos planu „AccelerateEU“ siekiame šalinti Artimųjų Rytų krizės padarinius ir užtikrinti, kad mūsų transporto sistema išliktų konkurencinga ir atspari. Sustiprinsime koordinavimą, kad būtų optimizuotas transporto degalų paskirstymas visoje Europoje, pradedant reaktyviniais degalais. Planas taip pat suteikia aiškumo dėl tam tikrų lankstumo priemonių, kurios turėtų padėti ES aviacijos sektoriui susidoroti su skrydžių atšaukimo ir kitų sutrikimų padariniais. Glaudžiai bendradarbiausime su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad palengvintume didėjančių išlaidų naštą piliečiams ir įmonėms. Turime užtikrinti, kad mūsų transporto sistema ir tiekimo grandinės būtų atsparesnės būsimiems sutrikimams; šis planas yra dar vienas žingsnis šia kryptimi.“
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2026 m. balandžio 22 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje