Europos Komisija siūlo priemones dėl pagrindinių gamtos išteklių tausaus naudojimo

Šiandien Europos Komisija priėmė priemonių rinkinį dėl pagrindinių gamtos išteklių tausaus naudojimo, kuris taip pat padidins ES maisto sistemų ir ūkininkavimo sektoriaus atsparumą.

Priėmus teisės aktą dėl dirvožemio stebėsenos galėsime iki 2050 m. pagerinti dirvožemio būklę Europos Sąjungoje, nes bus renkami duomenys apie dirvožemio būklę ir jie bus prieinami ūkininkams ir kitiems dirvožemio valdytojams. Pagal teisės aktą tvarus dirvožemio valdymas taps norma ir bus sprendžiamos problemos, susijusios su dirvožemio taršos keliama rizika sveikatai ir aplinkai. Šiandienos pasiūlymais taip pat bus skatinamos inovacijos ir tvarumas, sudarant sąlygas saugiai pasinaudoti technikos pasiekimais naujų genomikos metodų srityje, siekiant išvesti klimatui atsparias kultūras ir naudoti mažiau pesticidų, ir užtikrinant, kad būtų tausiai naudojamos įvairios aukštos kokybės sėklos ir dauginamoji medžiaga, skirta augalams ir miškams. Galiausiai pagal naujas priemones siūloma sumažinti maisto ir tekstilės atliekas, o tai padės veiksmingiau naudoti gamtos išteklius ir išmesti vis mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiuose sektoriuose.

Šios priemonės visiems duos ilgalaikės naudos ekonominiu, socialiniu, sveikatos ir aplinkosaugos požiūriu. Užtikrinant atsparesnius gamtos išteklius, naujomis taisyklėmis visų pirma remiami žmonės, gyvenantys tiesiogiai iš žemės ir gamtos. Jos prisidės prie klestinčių kaimo vietovių, apsirūpinimo maistu saugumo, atsparios ir klestinčios bioekonomikos, kad ES pirmautų inovacijų ir plėtros srityje, jos taip pat padės sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pasiruošti klimato kaitos pasekmėms.

Naujas ES teisės aktas, kuriuo siekiama padidinti dirvožemio ir jo išteklių vertę

60–70 proc. ES dirvožemio šiuo metu yra blogos būklės. Be to, dėl erozijos kasmet nuplaunama milijardas tonų dirvožemio, o tai reiškia, kad likęs derlingas viršutinis sluoksnis sparčiai nyksta. Apskaičiuota, kad su dirvožemio degradacija susijusios išlaidos sudaro daugiau kaip 50 mlrd. EUR per metus.

Pasiūlymu dėl pirmojo ES teisės akto dėl dirvožemio, kuriame pateikiama suderinta dirvožemio būklės apibrėžtis, nustatoma išsami ir nuosekli stebėsenos sistema ir skatinama tvariai valdyti dirvožemį ir išvalyti užterštas teritorijas. Pasiūlymas sutelks įvairius dirvožemio duomenų šaltinius – dirvožemio ėminių ėmimo duomenys iš ES žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) bus sujungti su programos „Copernicus“ palydovų duomenimis ir nacionaliniais bei privačiais duomenimis. Galutinis tikslas – laikantis ES nulinės taršos tikslo iki 2050 m. pasiekti gerą ES dirvožemio būklę.

Duomenimis apie dirvožemį bus grindžiamos inovacijos ir technologiniai bei organizaciniai sprendimai, visų pirma susiję su ūkininkavimo praktika. Tai padės ūkininkams ir kitiems žemės savininkams taikyti tinkamiausius apdorojimo metodus ir padidinti dirvožemio derlingumą bei derlių, kartu kuo labiau sumažinant vandens ir maistinių medžiagų naudojimą. Be to, šie duomenys padės geriau suprasti sausrų, vandens sulaikymo ir erozijos tendencijas, sustiprins nelaimių prevenciją ir valdymą. Geros būklės dirvožemis ir geresni duomenys leidžia ūkininkams ir žemės valdytojams gauti papildomų pajamų, nes jiems gali būti atlyginta už sekvestruojamąjį ūkininkavimą, jie gali gauti išmokas už ekosistemines paslaugas arba geros būklės dirvožemio ir jame išaugintų maisto produktų vertės didinimą. Pasiūlyme nenustatoma jokių tiesioginių įpareigojimų žemės savininkams ir žemės valdytojams, įskaitant ūkininkus.

Valstybės narės nustatys teigiamą ir neigiamą dirvožemio valdymo praktiką. Remdamosi nacionaliniais dirvožemio būklės vertinimais, jos taip pat apibrėš regeneravimo priemones, kuriomis siekiama atkurti gerą nualinto dirvožemio būklę. Šiais vertinimais taip pat bus grindžiama kitų sričių ES politika.

Pasiūlyme taip pat valstybių narių paprašyta vadovaujantis principu „teršėjas moka“ spręsti nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai, kurią kelia dirvožemio tarša, problemą. Valstybės narės turės nustatyti, ištirti, įvertinti ir išvalyti užterštas teritorijas.

Tvaresnės maisto sistemos naudojant naujus genomikos metodus

Ūkininkai ir selekcininkai turi turėti galimybę pasinaudoti moderniausiomis inovacijomis. Naujos technologijos gali padėti padidinti žemės ūkio ir mišku apaugusios žemės atsparumą bei apsaugoti derlių nuo klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo padarinių. Nauji genomikos metodai (NGM) yra novatoriškos priemonės, padedančios padidinti mūsų maisto sistemos tvarumą ir atsparumą. Jie leidžia išvesti geresnes augalų veisles, kurios yra atsparios klimato kaitai ir kenkėjams, reikalauja mažiau trąšų ir pesticidų ir duoda didesnį derlių, padeda per pusę sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką ir sumažinti ES priklausomybę nuo žemės ūkio produktų importo.

Daugeliu atvejų, palyginti su tradiciniais metodais, šie nauji metodai nulemia tikslingesnius, tikslesnius ir spartesnius pokyčius ir jie leidžia užauginti tokias pačias kultūras, kaip ir naudojant įprastus metodus, pvz., selekciją ir kryžminimą.

Pagal mūsų pasiūlymą:

• nustatomos dvi naujais genomikos metodais (NGM) gaunamų augalų kategorijos: NGM gauti augalai, panašūs į natūraliai aptinkamus arba tradicinius augalus, ir NGM gauti augalai su sudėtingesnėmis modifikacijomis;
• abiem kategorijoms bus taikomi skirtingi patekimo į rinką reikalavimai, atsižvelgiant į skirtingas jų charakteristikas ir rizikos profilius. Apie pirmosios kategorijos augalus reikės pranešti. Antrosios kategorijos augalų atveju bus vykdomas GMO direktyvoje numatytas platesnio masto procesas;
• skatinama tvaresnė augalų selekcija;
• užtikrinamas visų ES rinkoje esančių NGM gautų augalų skaidrumas (pvz., ženklinant sėklas);
• užtikrinama patikima NGM gautų produktų ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio stebėsena.

Tvariau auginama ir įvairesnė augalų ir miško dauginamoji medžiaga

Europos sėklų sektorius yra didžiausias eksportuotojas pasaulinėje sėklų rinkoje (20 proc. pasaulinės rinkos, kurios apskaičiuota vertė siekia nuo 7 iki 10 mlrd. EUR, su 7 000 įmonių, daugiausia MVĮ). Svarbu, kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į mokslo raidą. Šiuo pasiūlymu bus atnaujintos ir supaprastintos dabartinės taisyklės, kai kurios iš jų yra daugiau kaip 50-ties metų senumo.

Siūlomas reglamentas dėl augalų dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos leis padidinti sėklų, auginių ir kitos augalų dauginamosios medžiagos įvairovę ir kokybę. Tai leis pasiekti stabilų derlingumą, nes, atliekant tvarumo bandymus (pvz., dėl atsparumo ligoms), bus užtikrintas augalų veislių atsparumas ateityje. Sėklos taip pat bus geriau pritaikytos prie klimato kaitos poveikio ir padės išsaugoti auginamų kultūrų genetinę įvairovę ir apsirūpinti maistu. Pasiūlymas leis sumažinti biurokratizmą ir padidinti registravimo ir sertifikavimo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą.

Padėsime užtikrinti, kad naudojant miško dauginamąją medžiagą tinkamas medis būtų pasodintas tinkamoje vietoje ir tokiu būdu miškai būtų geriau prisitaikę prie klimato kaitos. Medžių selekcija leidžia miškams sparčiau prisitaikyti prie klimato kaitos ir taip užtikrinti jų nuolatinį produktyvumą ateityje.

Maisto ir tekstilės atliekų mažinimas

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto (131 kg vienam gyventojui), kurio rinkos vertė yra 132 mlrd. EUR. Daugiau kaip pusė maisto atliekų (53 proc.) susidaro namų ūkiuose, po jų eina perdirbimo ir gamybos sektorius (20 proc.). Kova su maisto švaistymu yra naudinga trejopai: sutaupomas žmonėms vartoti skirtas maistas ir taip pagerėja apsirūpinimas maistu. Tai padeda įmonėms ir vartotojams sutaupyti pinigų ir sumažina maisto gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai.

Siekdama paspartinti ES pažangą, Europos Komisija siūlo valstybėms narėms iki 2030 m. perdirbimo ir gamybos sektoriuje maisto atliekas sumažinti 10 proc., o (vienam gyventojui tekančias) bendras mažmeninės prekybos, restoranų, maitinimo paslaugų ir namų ūkių sektoriaus atliekas – 30 proc.

Dėl tekstilės atliekų taip pat eikvojami riboti gamtos ištekliai. Apie 78 proc. tekstilės atliekų vartotojai atskirai nesurenka ir jos patenka tarp mišrių buitinių atliekų, kurios turi būti sudegintos arba pašalintos sąvartynuose. Daugiau informacijos apie šiandienos pasiūlymą pateikiama specialiame pranešime spaudai.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai