Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2021 m. gruodžio 22 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija siūlo naujos kartos ES nuosavus išteklius

Europos Komisija pasiūlė naujos kartos ES biudžeto nuosavus išteklius. Juos sudarys trys nauji pajamų šaltiniai.

NextGenerationEU

Šiandien Europos Komisija pasiūlė naujos kartos ES biudžeto nuosavus išteklius. Juos sudarys trys nauji pajamų šaltiniai. Pirmasis grindžiamas pajamomis, gautomis iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) , antrasis – lėšomis, gautomis taikant siūlomą ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, ir trečiasis – dalimi tarptautinių įmonių likutinio pelno, kuris bus perskirstytas ES valstybėms narėms pagal neseniai sudarytą EBPO ir G 20 susitarimą dėl apmokestinimo teisių perskirstymo (pirmas ramstis). Tikimasi, kad naujų išteklių sistemai pradėjus veikti visu pajėgumu 2026–2030 m. dėl šių naujų pajamų šaltinių į ES biudžetą kasmet bus surenkama vidutiniškai iki 17 mlrd. EUR lėšų.

Šiandien siūlomi nauji nuosavi ištekliai padės grąžinti lėšas, kurias ES surinko priemonės „NextGenerationEU“ dotacijų komponentui finansuoti. Naujais nuosavais ištekliais taip pat turėtų būti finansuojamas Socialinis klimato fondas. Šis fondas yra esminis siūlomos naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kuri taikoma pastatams ir kelių transportui, elementas. Jis padės užtikrinti, kad pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos niekas neliktų nuošalyje.

Prekyba ES apyvartiniais taršos leidimais

2021 m. liepos mėn. pateiktu pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu siekiama iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m., kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui. Šiuo dokumentų rinkiniu siekiama peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Ateityje ATL prekybos sistema apims ir jūrų sektorių, daugiau aviacijos sektoriui taikomų ATL bus parduodama aukcionuose ir bus sukurta nauja pastatams ir kelių transportui taikoma sistema.

Pagal dabartinę ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą didžioji dalis pajamų iš aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų pervedama į nacionalinius biudžetus. Šiandien Europos Komisija siūlo, kad ateityje 25 % pajamų iš ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais patektų į ES biudžetą. Apskaičiuota, kad naujajai sistemai pasiekus didžiausią pajėgumą ES biudžeto pajamos 2026–2030 m. vidutiniškai sieks apie 12 mlrd. EUR per metus (vidutiniškai 9 mlrd. EUR 2023–2030 m.).

Šios naujos pajamos ne tik leistų grąžinti pagal priemonę „NextGenerationEU“ pasiskolintas lėšas, bet ir finansuoti 2021 m. liepos mėn. Europos Komisijos pasiūlytą Socialinį klimato fondą. Šis fondas užtikrins socialiai teisingą pertvarką ir padės pažeidžiamiems namų ūkiams, transporto naudotojams ir labai mažoms įmonėms finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, naujas šildymo ir vėsinimo sistemas ir švaresnį judumą, taip pat, kai tinkama, teiks laikiną tiesioginę pajamų paramą. Bendras fondo finansinis paketas iš esmės atitinka sumą, lygią maždaug 25 % numatomų pajamų iš naujos pastatams ir kelių transportui taikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

2021 m. liepos mėn. Europos Komisijos taip pat pasiūlytu pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu siekiama sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką skatinant ES nepriklausančių šalių gamintojus žalinti savo gamybos procesus. Pagal jį importui bus nustatyta anglies dioksido kaina, atitinkanti kainą, kuri būtų sumokėta, jei prekės būtų pagamintos ES. Šis mechanizmas bus taikomas tiksliniams sektoriams. Jis visiškai atitinka PPO taisykles.

Europos Komisija siūlo į ES biudžetą pervesti 75 % pajamų, gautų taikant šį ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą. Apskaičiuota, kad ES biudžeto pajamos 2026–2030 m. vidutiniškai sudarys apie 1 mlrd. EUR per metus (vidutiniškai 0,5 mlrd. EUR 2023–2030 m.). Nesitikima, kad iš PADKM bus gauta pajamų pereinamuoju laikotarpiu 2023–2025 m.

Tarptautinės pelno mokesčio sistemos reforma

2021 m. spalio 8 d. daugiau kaip 130 šalių, kurios yra EBPO / G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukios sistemos narės, susitarė dėl tarptautinės mokesčių sistemos reformos, paremtos dviejų ramsčių sprendimu siekiant kovoti su mokesčių vengimu ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė. Sistemai priklausančių šalių BVP sudaro daugiau kaip 90 proc. pasaulio BVP. Pagal pirmą šio susitarimo ramstį teisė apmokestinti didžiausių pasaulio tarptautinių įmonių vadinamojo likutinio pelno dalį bus perskirstyta dalyvaujančioms šalims visame pasaulyje. Europos Komisija siūlo, kad nuosavi ištekliai sudarytų 15 % į taikymo sritį patenkančių įmonių likutinio pelno, kuri perskirstoma ES valstybėms narėms, dalį.

Europos Komisija įsipareigojo, kad kai bus baigtos rengti EBPO ir G 20 įtraukios sistemos susitarimo dėl pirmo ramsčio nuostatos, 2022 m. ji pasiūlys direktyvą, kuria būtų įgyvendinamas susitarimas dėl pirmo ramsčio laikantis bendrosios rinkos reikalavimų. Šis procesas papildo direktyvą dėl antro ramsčio, dėl kurio Europos Komisija šiandien priėmė atskirą pasiūlymą. Jei susitarimas bus sudarytas, ES biudžeto pajamos galėtų siekti maždaug nuo 2,5 iki 4 mlrd. EUR per metus.

Teisėkūros procesas

Kad šie nauji nuosavi ištekliai būtų įtraukti į ES biudžetą, ES turi iš dalies pakeisti du pagrindinius teisės aktus. Pirma, Europos Komisija siūlo iš dalies pakeisti Sprendimą dėl nuosavų išteklių, kad prie esamų išteklių būtų pridėti trys siūlomi nauji ištekliai. Antra, Europos Komisija taip pat siūlo tikslinį reglamento dėl dabartinio ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto, taip pat vadinamo daugiamete finansine programa (DFP reglamentas), pakeitimą. Šiuo pakeitimu suteikiama teisinė galimybė pradėti grąžinti pagal priemonę „NextGenerationEU“ pasiskolintas lėšas jau šios DFP laikotarpiu. Kartu juo siūloma padidinti atitinkamas DFP viršutines išlaidų ribas 2025–2027 m., kad būtų galima įtraukti papildomas Socialinio klimato fondo išlaidas.

Sprendimą dėl nuosavų išteklių, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vienbalsiai turi patvirtinti ES Taryba. Sprendimas gali įsigalioti, kai jį pagal savo konstitucinius reikalavimus patvirtins visos ES šalys. DFP reglamentą, gavusi Europos Parlamento pritarimą, vienbalsiai turi priimti ES Taryba.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2021 m. gruodžio 22 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje