Europos Komisija pristatė „ProtectEU“ – Europos vidaus saugumo strategiją, kuria siekiama padėti valstybėms narėms ir sustiprinti ES gebėjimą užtikrinti savo piliečių saugumą. Strategijoje išdėstyta plataus užmojo vizija ir ateinančių metų darbo planas, pagal kurį numatyta parengti tikslesnių teisinių priemonių rinkinį, aktyviau dalytis informacija ir glaudžiau bendradarbiauti.
Pasikeitus saugumo aplinkai ir kintant geopolitinei padėčiai, kai priešiškos užsienio valstybės ir valstybių remiami subjektai kelia vis daugiau hibridinių grėsmių, kai plečiasi galingi organizuoto nusikalstamumo tinklai, o nusikaltėliai ir teroristai vis dažniau veikia internete, Europa turi peržiūrėti savo požiūrį į vidaus saugumą. Strategija, apie kurią Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė politinėse gairėse, pagerins Europos Sąjungos atsaką į naujas ir tradicines grėsmes vidaus saugumui.
Strategija siekiama skatinti vidaus saugumo principų pokyčius, taikant požiūrį, pagal kurį apimama visa visuomenė – piliečiai, įmonės, mokslininkai ir pilietinė visuomenė. Saugumo aspektai bus integruoti rengiant naujas iniciatyvas, o įgyvendinti strategiją padės nauja Europos vidaus saugumo valdymo sistema.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „Saugumas yra viena svarbiausių atviros, gyvybingos visuomenės ir klestinčios ekonomikos sąlygų. Todėl pradedame svarbią iniciatyvą, kuria siekiama geriau kovoti su tokiomis saugumo grėsmėmis kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, dažnėjantys kibernetiniai nusikaltimai ir išpuoliai prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą. Sustiprinsime Europolą ir suteiksime teisėsaugos institucijoms naujausias kovos su nusikalstamumu priemones. Tačiau ir mokslininkai, įmonės ir net piliečiai gali prisidėti prie didesnio visų saugumo.“
Europos vidaus saugumo strategija papildo ES pasirengimo krizėms strategiją ir Baltąją knygą dėl Europos gynybos. Jos kartu su būsimu Europos demokratijos skydu sudaro išsamią saugios, patikimos ir atsparios ES sistemą.
Pagrindiniai tikslai ir veiksmai
Naujas Europos vidaus saugumo valdymas
Dėl naujos grėsmių situacijos reikia keisti mąstyseną ir atnaujinti ES požiūrį į vidaus saugumą:
- nustatyti Europos Komisijos iniciatyvų poveikį saugumui ir parengčiai nuo pat derybų pradžios ir viso derybų proceso metu,
- reguliariai analizuoti su vidaus saugumu susijusias grėsmes, siekiant padėti dirbti Saugumo koledžui, keistis informacija ES Taryboje,
- reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir ES Tarybai, kad būtų galima stebėti ir remti pagrindinių iniciatyvų įgyvendinimą.
Grėsmių saugumui numatymas taikant naujus dalijimosi žvalgybos informacija būdus
Kadangi saugumas prasideda nuo veiksmingo numatymo, ES turi remtis kokybišku informuotumu apie padėtį ir grėsmių analize:
- reguliariai rengti grėsmių ES vidaus saugumui padėties apžvalgas, remiantis įvairiais rizikos ir grėsmių vertinimais, visų pirma atliktais ES agentūrų,
- gerinti valstybių narių dalijimąsi žvalgybos informacija su ES bendru žvalgybinės informacijos analizės centru (SIAC),
- užtikrinti geresnį valstybių narių dalijimąsi informacija su ES agentūromis ir įstaigomis.
Veiksmingesnės teisėsaugos priemonės ir stipresnės TVR (teisingumo ir vidaus reikalų) agentūros
Teisėsauga turi turėti tinkamas priemones, kad būtų veiksminga. Kadangi 85 proc. baudžiamųjų veikų tyrimų remiasi skaitmenine informacija, tai apima ir teisėtą prieigą prie duomenų:
- suteikti Europolui naujus įgaliojimus, kad jis taptų iš tiesų veikiančia policijos agentūra, siekiant sustiprinti paramą valstybėms narėms,
- stiprinti FRONTEX, Eurojustą ir ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrą), užtikrinti glaudų agentūrų bendradarbiavimą,
- stiprinti operatyvinius pajėgumus naudojant naują ypatingos svarbos ryšių sistemą, kad įvairios institucijos galėtų palaikyti tarpvalstybinius ryšius,
- parengti teisėtos ir veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais veiksmų gaires,
- parengti technologines gaires dėl šifravimo ir poveikio vertinimą, siekiant atnaujinti ES duomenų saugojimo taisykles.
Atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimas
ES turi didinti savo atsparumą hibridinėms grėsmėms apsaugodama ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, stiprindama kibernetinį saugumą ir kovodama su internetinėmis grėsmėmis:
- valstybės narės turi visiškai įgyvendinti Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo ir peržiūrėtą Tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS 2) direktyvą,
- naujas Kibernetinio saugumo aktas ir naujos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti debesijos ir telekomunikacijų paslaugų saugumą ir plėtoti technologinį suverenumą,
- priemonės, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo pavienių užsienio tiekėjų ir pašalinti didelės rizikos tiekėjų mūsų tiekimo grandinėms keliamą riziką, be kita ko, peržiūrint viešųjų pirkimų taisykles,
- stiprinti transporto mazgų saugumą įgyvendinant ES uostų strategiją ir naujas ataskaitų teikimo sistemas, kad būtų sustiprintas aviacijos saugumas, transporto ir tiekimo grandinės,
- kovos su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis (ChBRB) grėsmėmis veiksmų planas.
Kova su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu
Kovai su organizuoto nusikalstamumo tinklais reikia griežtesnių taisyklių. Teisėsaugos institucijoms turi būti suteikta galimybė išieškoti jų pinigus. Vaikai turi būti geriau apsaugoti nuo organizuoto nusikalstamumo:
- nauja kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinė sistema su griežtesnėmis tyrimų taisyklėmis,
- nauja strategija ir kovos su narkotikais bei narkotikų prekyba veiksmų planas,
- vaikų apsaugos nuo nusikalstamumo veiksmų planas,
- stiprinti lėšų sekimo metodą, be kita ko, visiškai perkeliant į nacionalinę teisę naujas turto susigrąžinimo ir konfiskavimo taisykles,
- nauji teisės aktai dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais; naujos ES strategijos dėl prekybos žmonėmis ir dėl nukentėjusiųjų teisių.
Kova su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu
Kadangi terorizmo grėsmės lygis ES tebėra aukštas, ES turi būti gerai pasirengusi numatyti grėsmes, užkirsti kelią radikalizacijai, apsaugoti piliečius ir reaguoti į išpuolius:
- nauja ES darbotvarkė dėl terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais,
- naujas radikalizacijos prevencijos priemonių rinkinys,
- naujos ES masto teroristų finansavimo sekimo sistemos galimybių studija.
ES – stipri pasaulio mastu veikėja saugumo srityje
Siekdama kovoti su pasaulinio nestabilumo poveikiu, ES turi aktyviai ginti savo saugumo interesus už savo sienų, skatindama tarptautinį bendradarbiavimą saugumo srityje ir:
- stiprinti partnerystes su pagrindiniais regionais, pavyzdžiui, Lotynų Amerika ir Viduržemio jūros regionu,
- sudaryti tarptautinius Europolo ir Eurojusto susitarimus, be kita ko, sudaryti jungtines operatyvines komandas su vietos teisėsaugos institucijomis,
- stiprinti keitimąsi informacija su patikimomis trečiosiomis šalimis,
- užbaigti bevizio režimo sustabdymo mechanizmo peržiūrą ir būsimoje vizų strategijoje atsižvelgti į saugumo aspektus.
Pagrindiniai faktai
Europos Komisija kartu su Europolu užtikrino, kad vidaus saugumo strategijos veiksmai būtų grindžiami ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo (ES SOCTA) duomenimis. Kovo 18 d. pateiktame vertinime įvardijamos prioritetinės nusikalstamumo sritys ir pagrindinės grėsmės, su kuriomis ES susidurs ateinančius ketverius metus.
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2025 m. balandžio 2 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje