Europos Komisija pristatė planą, skirtą užtikrinti Europos trąšų tiekimą ir apsirūpinimo maistu saugumą

Europos Komisija pristatė planą, skirtą užtikrinti Europos trąšų tiekimą ir apsirūpinimo maistu saugumą

Šiandien Europos Komisija priėmė veiksmų planą dėl trąšų – iniciatyvą, kuria siekiama padėti su didėjančiomis išlaidomis trąšoms ir trąšų stygiumi susiduriantiems ūkininkams, stiprinti vidaus gamybą ir mažinti Europos priklausomybę nuo importo. Planas tiesiogiai padės užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir sustiprinti Europos strateginį savarankiškumą, kartu siekiant aukštų klimato srities ir aplinkos apsaugos tikslų.

Dėl pastarojo meto tiekimo sutrikimų ir kainų svyravimų visos Europos ūkininkai patiria vis didesnį spaudimą, o tai rodo Europos pažeidžiamumą išorės sukrėtimų atžvilgiu trąšų tiekimo srityje. Remiantis 2022 m. priimtu komunikatu dėl trąšų, šiandienos veiksmų planas dėl trąšų apima neatidėliotinas paramos priemones, kuriomis siekiama remti įperkamumą ir tiekimo saugumą, ir ilgalaikius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti vidaus trąšų gamybą, didinti tiekimo atsparumą ir paspartinti perėjimą prie biožaliavinių, mažo anglies dioksido kiekio ir žiediniu principu gaminamų trąšų.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Šiuo veiksmų planu investuojame į stipresnę Europos trąšų pramonę, remiame Europos ūkininkus ir spartiname inovacijas, kuriomis ieškoma tvarių, vietoje sukurtų sprendimų. Tebesitęsianti iškastinio kuro krizė rodo, kad lyderystė klimato srityje ir ekonominis atsparumas yra tarpusavyje susiję. Todėl Europa kuria ateitį, grindžiamą tvarumu, įperkamumu ir pramonės stiprumu.“

Parama ūkininkams ir jų galimybių gauti trąšų gerinimas

Europos Komisija, pasitelkdama esamas ES žemės ūkio politikos priemones, suteiks tikslinę išskirtinę paramą dideles trąšų sąnaudas patiriantiems Europos ūkininkams. Komisija pasiūlys mobilizuoti ES biudžeto lėšas, kad žemės ūkio rezervas būtų papildytas reikšminga suma. Šis finansinis paketas bus pateiktas iki vasaros, siekiant suteikti ūkininkams skubią pagalbą likvidumo srityje prieš prasidedant kitam gamybos ciklui, ir padės išlaikyti žemės ūkio gamybą.

Kaip papildomą trumpalaikę pagalbą Europos Komisija pateiks tikslinį teisės aktų rinkinį, kad valstybės narės galėtų visapusiškai pasinaudoti parama, teikiama pagal jų dabartinius bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus. Tai apims naują likvidumo schemą, skirtą padėti užtikrinti pinigų srautus, didesnį išankstinių mokėjimų lankstumą ir didesnes paskatas taikyti veiksmingesnę ūkininkavimo praktiką, kuria būtų mažinamas ir optimizuojamas trąšų naudojimas, pereita prie biožaliavinių trąšų ir prireikus investuojama į ūkių atsparumą.

Tolesniais paramos ūkininkams veiksmais daugiausia dėmesio bus skiriama geresniam maisto medžiagų valdymui, paramai kuriant ir diegiant maisto medžiagas tausojančią ūkininkavimo praktiką ir didesniam dėmesiui ūkių konsultavimo paslaugoms pagal BŽŪP.

Europos Komisija taip pat pateiks priemones, kuriomis bus sudarytos palankesnės sąlygos naudoti degazuotuosius substratus, taikant tinkamas aplinkos apsaugos priemones. Be to, atlikusi suplanuotą Nitratų direktyvos vertinimą, Komisija patikslins tam tikras įgyvendinimo taisykles, kad jos būtų geriau suderintos su realia kalendorinio ūkininkavimo vietoje padėtimi.

Vidaus gamybos stiprinimas, žiedinės ekonomikos skatinimas ir dekarbonizacija

Europos Komisija imsis veiksmų, kad paremtų savo vidaus trąšų pramonę, užkirstų kelią deindustrializacijai, užtikrintų stabilų tiekimą ir sumažintų mūsų priklausomybę nuo importo. Siekdama skatinti žiediškumą ir mažinti išmetamų teršalų kiekį, Komisija skatins naudoti europines alternatyvas. Tai apima platesnį organinių, biožaliavinių trąšų ir alternatyvų tradiciniams mineraliniams produktams naudojimą. Kiti galimi būdai – dumblių biomasė, kiti dirvožemio stiprikliai, mikrobiologiniai sprendimai, biostimuliatoriai ir azoto bei fosforo išgavimas iš nuotekų dumblo.

Atsižvelgdami į būsimą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūrą ir nedarydami jai poveikio, išnagrinėsime galimybes užtikrinti, kad bet koks papildomas lankstumas trąšų pramonei būtų susietas su įsipareigojimu dėl gamybos dekarbonizacijos, kartu užtikrinant didesnę biožaliavinių bei žiediniu principu gaminamų trąšų gamybą ir Europoje gaminamų trąšų prieinamumą ir įperkamumą. Tai užtikrins trąšų prieinamumą ir įperkamumą ūkininkams, Europos tręšiamųjų produktų naudojimą ir galiausiai bus naudinga vietinei pramonei.

Europos Komisija taip pat apsvarstys, kaip suteikti tinkamas paskatas anglies kaupimo ūkininkavimui ir anglies dioksido absorbavimui, derinant privačiųjų ir viešųjų pajamų (valstybių narių, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), Europos konkurencingumo fondo ir ATLPS pajamų) pajėgas.

Kartu Europos Komisija sumažins nereikalingą biurokratizmą ir rinkos kliūtis ir pasiūlys naujų priemonių, skirtų didinti tvarių, vietinių trąšų paklausą. Taip bus užtikrintas geresnis bendrosios rinkos veikimas, be kita ko, mineralinių produktų srityje.

Siekdama dar labiau supaprastinti žiedinės ekonomikos praktiką, vertindama Atliekų pagrindų direktyvą Europos Komisija įvertins priemones, kuriomis siekiama supaprastinti gyvūninių ir kitų šalutinių produktų tvarkymą.

Europos Komisija taip pat užtikrins, kad trąšų sektorius neatsiliktų nuo kitų sektorių dėl galimybių gauti finansavimą ekologinėms inovacijoms ir modernizavimui. Siekiant remti investicijas į biodujų ir biometano gamybą ir nuotekų infrastruktūrą, galinčias padidinti dumblo panaudojimą ir maisto medžiagų išgavimą, bus sutelkti esami fondai, visų pirma sanglaudos fondai.

Rinkos skaidrumo, pasirengimo ir suinteresuotųjų subjektų dialogo stiprinimas

Tam, kad trąšų rinka gerai veiktų, reikia didesnio skaidrumo ir struktūrinio politikos formuotojų ir visos vertės grandinės dalyvių dialogo. Todėl Europos Komisija inicijuos ES trąšų vertės grandinės partnerystę, suburdama trąšų gamintojus, ūkininkus ir valstybes nares, kad būtų nustatytas bendras kelias šiems iššūkiams įveikti ir nuolatiniam aprūpinimui maistu prieinamomis kainomis visoje ES užtikrinti. Pagal šią partnerystę artimiausiais mėnesiais bus surengtas pirmasis politinis dialogas su visais grandinės dalyviais, siekiant rasti sprendimus, kaip įveikti su trąšų tiekimu, gamyba, prekyba ir naudojimu susijusius sunkumus. Jo rezultatai bus pagrindas ieškant tiek ūkininkams, tiek pramonei perspektyvių sprendimų.

Be to, Europos Komisija sustiprins rinkos stebėseną, ankstyvojo perspėjimo pajėgumus ir pasiūlys proporcingą sistemą, kad būtų užtikrinta galimybė reguliariai gauti naujausius duomenis apie trąšas ES. Komisija taip pat parengs ataskaitą, kurioje įvertins, kaip su pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (PADKM) ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) susijusios išlaidos perkeliamos į ūkininkų mokamą trąšų kainą ir galiausiai maisto kainą. Pagrindinė rinkos tyrimų platforma ir toliau bus Trąšų rinkos observatorija. Ji taip pat bus sustiprinta pagerinant duomenų apie rinkos veikimą, kainas ir atsargas rinkimą.

Siekdama pagerinti pasirengimą, Europos Komisija įvertins atsargų kaupimą ir kitas galimybes užtikrinti pagrindinių trąšų ir žaliavų saugumą. Tai galėtų apimti sezonines ar minimalias atsargas ir, jeigu tinka, bendrus viešuosius pirkimus ar kitas priemones, kuriomis siekiama didinti atsparumą išorės sukrėtimams ir mažinti kainų svyravimus.

ES toliau dalyvaus tarptautinio bendradarbiavimo sistemose ir bendradarbiaus su šalimis kandidatėmis, kaimyninėmis šalimis ir šalimis partnerėmis visame pasaulyje, kad užtikrintų skaidrumą, skatintų trąšų ir žaliavų tiekimo diversifikaciją ir išnagrinėtų investavimo tokiose šalyse galimybes pasitelkiant abipusiai naudingas partnerystes.

Bendra informacija

Trąšos yra labai svarbios žemės ūkio našumui, ūkių gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui, be to, jos sudaro didelę ūkininkų gamybos išlaidų dalį. Dėl geopolitinių sukrėtimų ir tiekimo sutrikimų smarkiai išaugo trąšų kainos, o tai daro vis didesnį spaudimą visos Europos ūkininkams.

Dėl didėjančių išlaidų trąšoms kyla pavojus, kad ūkininkai bus priversti mažinti trąšų naudojimo lygį arba dirbamus plotus, o tai kelia grėsmę pasėlių derliui, maisto gamybai ir ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus atsparumui.

Artėjant kitam sėjos sezonui, ūkininkams reikia patikimos prieigos prie pakankamo įperkamų trąšų kiekio. Kartu Europa turi stiprinti atsparesnę, konkurencingesnę, žiedinę vidaus trąšų pramonę, kad sumažintų strateginę priklausomybę ir geriau atlaikytų būsimus sukrėtimus.

Reaguodama į susidariusią padėtį, Europos Komisija jau ėmėsi kelių veiksmų. Buvo nustatyta standartinių skaičiavimo taisyklių išimtis, siekiant sumažinti PADKM poveikį trąšoms, todėl jos tapo vienintele preke, kuriai taikoma tokia išimtis (taikomas 1 proc. antkainis, o ne 10 proc., palaipsniui didinant iki 30 proc., kaip visiems kitiems sektoriams).

2026 m. vasario mėn. Europos Komisija taip pat pasiūlė laikinas muitais neapmokestinamas tarifines kvotas kelioms pagrindinėms azoto trąšoms ir jų gamybos žaliavoms (amoniakui, karbamidui). 2026 m. balandžio mėn. Komisija priėmė laikinąją valstybės pagalbos sistemą, skirtą nuo Artimųjų Rytų krizės nukentėjusiems sektoriams, įskaitant žemės ūkį, remti. Balandžio mėn. Komisija taip pat surengė aukšto lygio dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad padėtų parengti veiksmų planą dėl trąšų ir nustatyti priemones ES trąšų sistemos tvarumui, konkurencingumui ir atsparumui stiprinti.

Daugiau informacijos

Veiksmų planas dėl trąšų

Klausimai ir atsakymai

Trąšos. Žemės ūkis ir kaimo plėtra (Trąšų rinkos observatorija)

Trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimas 

Komisija priėmė veiksmų planą „RESourceEU“, kuriuo siekia užtikrinti žaliavų tiekimą, mažinti priklausomumą ir didinti konkurencingumą 

Komisija siūlo veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti europiečius nuo iškastinio kuro energetikos krizės 

Už sanglaudą ir reformas atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Raffaele Fitto sakė: „Europos Komisija pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius dėl didėjančių išlaidų ir nepastovumo tarptautinėse rinkose. Šiuo veiksmų planu siūlome neatidėliotinas priemones ūkininkams remti, be kita ko, sutelkiant turimus sanglaudos politikos išteklius, kartu nustatant vidutinės trukmės ir ilgalaikius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti sektoriaus atsparumą, mažinti priklausomybę nuo išorės subjektų ir užtikrinti, kad Europos žemės ūkis būtų stipresnis ir konkurencingesnis.“

Už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingas Europos Komisijos narys Christophe’as Hansenas sakė: „Aprūpinimo maistu saugumas prasideda nuo aprūpinimo trąšomis saugumo. Europa turi gaminti daugiau maistinių medžiagų, kurios palaiko mūsų žemės ūkį, ir mažiau priklausyti nuo kitų. Šiandien pristatome veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti Europos maisto gamybą, konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą. Trumpuoju laikotarpiu remsime Europos ūkininkus, kad jie galėtų nusipirkti kitam derliaus nuėmimo sezonui reikalingas trąšas. Ilguoju laikotarpiu sustiprinsime savo vidaus gamybą ir panaudosime biožaliavinių trąšų vystymo potencialą. Šiuo veiksmų planu bus sukurta Europos partnerystė trąšų srityje, apimanti investicijas ir veiksmus visais lygmenimis: Europos, nacionaliniu ir privačiu.“