Šiandien Europos Komisija pristatė pasiūlymą dėl plataus užmojo ir dinamiškos beveik 2 trln. EUR (arba vidutiniškai 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų 2028–2034 m.) siekiančios daugiametės finansinės programos (DFP, angl. MFF). Ši finansinė programa suteiks Europai ilgalaikį investicijų biudžetą, atitinkantį jos siekius ateinantį dešimtmetį būti nepriklausoma, klestinčia, saugia ir klestinčia visuomene bei ekonomika.
Europa susiduria su vis daugiau iššūkių daugelyje sričių, pavyzdžiui, saugumo, gynybos, konkurencingumo, migracijos, energetikos ir atsparumo klimato kaitai srityse. Jie nėra laikini, o atspindi sisteminius geopolitinius ir ekonominius pokyčius, į kuriuos reikia ryžtingai ir perspektyviai reaguoti.
Todėl Europos Komisija siūlo iš esmės pertvarkyti ES biudžetą, kad jis būtų paprastesnis, lankstesnis ir paveikesnis. Tai reikšmingai sustiprins ES gebėjimą įgyvendinti pagrindines politikos sritis, kartu atsižvelgiant į naujus ir atsirandančius prioritetus. Šiuo biudžetu ir toliau bus remiami žmonės, verslai, valstybės narės, regionai, partneriai ir, svarbiausia, bendra ES ateitis.
Moderniam ES biudžetui reikia modernizuotų ir stabilių pajamų šaltinių. Todėl Europos Komisija taip pat siūlo naujus nuosavus išteklius ir esamų išteklių korekcijas – tai sumažins spaudimą nacionaliniams biudžetams ir suteiks 58,5 mlrd. EUR per metus.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „Mūsų naujas ilgalaikis biudžetas padės apsaugoti Europos piliečius, sustiprinti Europos socialinį modelį ir užtikrinti Europos pramonės klestėjimą. Tvyrant geopolitiniam nestabilumui šis biudžetas leis Europai formuoti savo likimą laikantis savo vizijos ir idealų. Biudžetas, kuriuo remiama taika ir gerovė bei propaguojamos mūsų vertybės, yra geriausia priemonė, kurią galime turėti šiuo neužtikrintumu pasižyminčiu laikmečiu.“
Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sakė: „Europos Komisijos siūlomas naujas ilgametis ES biudžetas yra istorinės vertės ir ypatingai ambicingas, net apie 64% didesnis nei dabartinis. Tokio ambicingo augimo visų pirma reikalauja dabartinė sudėtinga geopolitinė situacija. Europos Sąjunga šiuo nauju ilgamečiu biudžetu siunčia aiškų strateginį signalą – gynyba yra svarbiausias mūsų prioritetas. Išlaidos gynybai ir kosmosui išaugs 5 kartus – iki 131 mlrd. eurų. Tai daugiausiai auganti išlaidų eilutė visame biudžete. Tokios išlaidos Europos Sąjungai sudarytų galimybę sukurti realią ir reikšmingą pridėtinę vertę, padedant valstybėms narėms efektyviausiu būdu stiprinti savo ir visos Europos gynybinius pajėgumus.“
Pagrindinės naujosios DFP savybės
- Didesnis biudžeto lankstumas, kad Europa galėtų greitai veikti ir reaguoti netikėtai pasikeitus aplinkybėms arba kai reikia atsižvelgti į naujus politikos prioritetus.
- Paprastesnės, racionalesnės ir labiau suderintos ES finansinės programos, kad piliečiai ir įmonės galėtų lengvai rasti finansavimo galimybių ir jomis pasinaudoti.
- Vietos poreikiams pritaikytas biudžetas su nacionaliniais ir regioniniais partnerystės planais, grindžiamais investicijomis ir reformomis, siekiant tikslinio poveikio ten, kur jis svarbiausias, ir užtikrinant greitesnę ir lankstesnę paramą didesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai visoje Europos Sąjungoje.
- Stiprus konkurencingumo postūmis, kad Europa galėtų užtikrinti tiekimo grandines, plėsti inovacijas ir pirmauti pasaulinėse lenktynėse dėl švarių ir pažangiųjų technologijų.
- Subalansuotas naujų nuosavų išteklių rinkinys, kuriuo užtikrinamos tinkamos pajamos mūsų prioritetams įgyvendinti, kartu kiek įmanoma sumažinant spaudimą nacionaliniams viešiesiems finansams.
Europos Komisijos pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad ES finansavimas būtų grindžiamas ES politiniais prioritetais ir duotų rezultatų, kurių vien nacionaliniais biudžetais negalima pasiekti.
Investicijos į žmones, valstybes nares ir regionus
Naujajame ilgalaikiame biudžete valstybių narių ir regionų naudojamos ES lėšos bus sujungtos į vieną nuoseklią strategiją, kurios pagrindas – sanglaudos ir žemės ūkio politika. Ši strategija bus įgyvendinama pasitelkiant paprastesnius ir labiau pritaikytus nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, kad kiekvieno euro poveikis būtų kuo didesnis. Kiekvienai valstybei narei parengus vieną bendrą planą, į kurį bus įtrauktos visos atitinkamos paramos priemonės – skirtos darbuotojams, ūkininkams, žvejams, miestams, kaimams, regionams, nacionaliniam lygmeniui – bus užtikrintas daug didesnis poveikis ir daug veiksmingesnis Europos finansavimo panaudojimas. Tai veiksmingiausias būdas remti ES teritorijas ir bendruomenes. Juo užtikrinamas tikras supaprastinimas tiek valdžios institucijoms, tiek tiesioginiams paramos gavėjams.
Planais bus skatinama konvergencija ir mažinami regioniniai skirtumai. Juose bus nustatytos investicijos ir reformos, skirtos geriau spręsti rytojaus iššūkius valstybėms narėms ir regionams.
Šie planai bus rengiami ir įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant Europos Komisijai, valstybėms narėms, regionams, vietos bendruomenėms ir visiems kitiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams. Kiekviena valstybė narė galės gauti tokią pačią lėšų sumą, kokia yra dabar.
Be to, mažiau išsivysčiusiems regionams bus nustatyta privaloma minimali suma ir apsaugos priemonė, kuria bus užtikrinta, kad šie regionai iš viso gautų bent tiek pat lėšų, kiek pagal dabartinį sanglaudos paketą.
Parama ūkininkų ir žvejų pajamoms, įskaitant aplinkosaugos priemones, investicijas į ūkius, paramą jauniesiems ūkininkams ir rizikos valdymo priemones, bus tikslinė. Bus supaprastintos žemės ūkio ir kaimo bendruomenių finansavimo taisyklės, be kita ko, susijusios su mokėjimais, kontrole ir auditu.
Naujais partnerystės planais bus remiamas kokybiškas užimtumas, įgūdžiai ir socialinė įtrauktis visose valstybėse narėse, regionuose ir sektoriuose. Jie padės skatinti lygias galimybes visiems, remti tvirtus socialinio saugumo tinklus, skatinti socialinę įtrauktį, kartų tarpusavio teisingumą ir kovoti su skurdu. 14 proc. nacionalinių asignavimų turės būti skirta finansuoti reformas ir investicijas, kuriomis gerinami įgūdžiai, kovojama su skurdu, skatinama socialinė įtrauktis ir puoselėjamos kaimo vietovės.
Teisinės valstybės principo laikymasis ir toliau bus besąlygiškas. Sąlygų reglamentu visas ES biudžetas bus toliau saugomas nuo teisinės valstybės principo pažeidimų. Nacionaliniuose ir regioniniuose partnerystės planuose bus daugiau saugumo priemonių, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principų ir Pagrindinių teisių chartijos.
Bus sustiprintas ES biudžeto naudos gavėjų skaidrumas ir jų atranka. Informacija apie ES lėšų gavėjus bus skelbiama centralizuotoje duomenų bazėje.
Švietimo ir demokratinių vertybių puoselėjimas
Siekiant padėti ES studentams ir darbuotojams pasinaudoti galimybėmis, labai svarbu didinti investicijas į įgūdžius. Investicijos į žmones kartu reiškia paramą gyvybingai pilietinei erdvei ir meno bei kultūros laisvės apsaugą. Pagal ilgalaikį biudžetą ir toliau bus investuojama į įgūdžių, kultūros, žiniasklaidos ir vertybių sritis. Sustiprinta programa „Erasmus+“ bus įgūdžių sąjungos pagrindas. Programos pagrindas ir toliau bus mobilumas švietimo srityje, solidarumas ir įtraukumas. Stipria programa „AgoraEU“ bus puoselėjamos bendros vertybės, įskaitant demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę, ir remiama Europos kultūrų įvairovė, jos audiovizualinis ir kūrybos sektoriai, žiniasklaidos laisvė ir pilietinės visuomenės dalyvavimas.
Klestėjimo skatinimas pasitelkiant konkurencingumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas
Naujas Europos konkurencingumo fondas (409 mlrd. EUR) investuos į strategines technologijas – tai bus naudinga visai bendrajai rinkai, kaip rekomenduojama E. Letta ir M. Draghi ataskaitose. Fondas, veikiantis pagal vieną taisyklių sąvadą ir suteikiantis bendrą prieigą pareiškėjams dėl finansavimo, supaprastins ir paspartins ES finansavimą ir paskatins privačiąsias ir viešąsias investicijas. Fondas daugiausia dėmesio skirs keturioms sritims:
- perėjimui prie švarios energijos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui;
- skaitmeninei pertvarkai;
- sveikatai, biotechnologijoms, žemės ūkiui ir bioekonomikai;
- gynybai ir kosmosui.
Fondas maksimaliai padidins kiekvieno išleidžiamo euro poveikį pritraukdamas privačias lėšas.
Pagal glaudžiai su Europos konkurencingumo fondu susijusią puikiai žinomą ES bendrąją mokslinių tyrimų programą, kurios pavyzdinės programos „Europos horizontas“ lėšos siekia 175 mlrd. EUR, ir toliau bus finansuojamos pasaulinio lygio inovacijos.
Pagal programą „Europos horizontas“ ir pasitelkus Konkurencingumo fondą teikiama parama bus remiama visa projekto investicinė kelionė (nuo koncepcijos kūrimo etapo iki plėtros) ir bus sumažintos tiek galimų paramos gavėjų išlaidos, tiek išmokėjimo laikas.
Žmonių apsauga ir pasirengimo bei atsparumo naujiems iššūkiams didinimas
Ilgalaikis biudžetas suteiks Europai greitesnių, veiksmingesnių ir lankstesnių priemonių atlaikyti sukrėtimus ir reaguoti į naujus iššūkius. Juo bus toliau didinamas Europos atsparumas finansuojant krizėms pasirengusią ES ir pasirengiama visiems krizių valdymo etapams nuo prevencijos iki reagavimo ir atsigavimo. Europos Komisija siūlo naują specialų krizių valdymo mechanizmą, pagal kurį valstybėms narėms būtų suteikta beveik 400 mlrd. EUR paskolų ir kuris būtų pradėtas taikyti Europos Sąjungą ištikus didelėms krizėms. Be to, nacionalinėmis ir regioninėmis partnerystėmis bus remiamos investicijos ir reformos visose pasirengimo krizėms ir jų valdymo srityse. Žemės ūkio rezervas padės ūkininkams ir prireikus stabilizuos rinkas.
Europos konkurencingumo fondas taip pat padidins ES pasirengimą ir strateginį savarankiškumą svarbiausiuose sektoriuose ir pagrindinių technologijų srityje, nes juo bus plėtojami pramonės pajėgumai ir finansuojamos pažangiausios technologijos. Galiausiai bus toliau stiprinamas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ir parama pasirengimui ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimui į jas, integruojant pasirengimo sveikatos srityje veiklą.
Europos saugumas
Ilgalaikis biudžetas padės sukurti Europos gynybos sąjungą, kuri gali apsisaugoti ir prireikus veikti greitai. Pagal Europos konkurencingumo fondo gynybos ir kosmoso liniją investicijoms į gynybą, saugumą ir kosmosą remti bus skirta 131 mlrd. EUR – penkis kartus daugiau lėšų ES lygmeniu, palyginti su ankstesne DFP. Valstybės narės ir regionai turės galimybę savo nacionaliniuose ir regioniniuose partnerystės planuose savanoriškai ir pagal regioninius poreikius ir prioritetus remti su gynyba susijusius projektus. Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio mobilumo krypčiai numatytas biudžetas padidės dešimt kartų. Ši kryptis rems ne tik civilines, bet ir dvejopos paskirties infrastruktūros investicijas ir prisidės prie bendro kibernetinio saugumo, infrastruktūros ir gynybos plėtros skatinimo. Siekiant padidinti energetinį saugumą, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus finansuojami tarpvalstybiniai energetikos ir transporto projektai.
Naujajame biudžete taip pat numatytas didesnis migracijos valdymo finansavimas, kad būtų stiprinamos ES išorės sienos ir didinamas vidaus saugumas.
Bus skirta 34 mlrd. EUR, t. y. tris kartus daugiau lėšų nei pagal ankstesnę DFP. Valstybės narės gaus ES paramą, kad galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į pokyčius vietoje. Lėšos padės valstybėms narėms stiprinti teisėsaugos pajėgumus internete ir realiame gyvenime, aprūpinti sienos apsaugos pareigūnus tinkamomis priemonėmis išorės sienoms apsaugoti ir įgyvendinti sąžiningą ir tvirtą migracijos valdymo sistemą pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą
Partnerysčių kūrimas siekiant pasaulyje stipresnės Europos
Naujojoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti sustiprinti išorės veiksmai, kurie atitiktų strategiškesnį, vertybėmis grindžiamą ir paveikesnį požiūrį į ES plėtrą, partnerystes ir diplomatiją, atsižvelgiant į ES strateginius interesus.
Siekiant supaprastinti išorės veiksmų finansavimą, 200 mlrd. EUR vertės 2028–2034 metais priemonė „Europos vaidmuo pasaulyje“ padidins poveikį vietoje ir padidins ES išorės veiksmų matomumą šalyse partnerėse. Tai leis iš ES biudžeto padidinti paramą šalims kandidatėms ir pasirengti jų stojimui. Ši priemonė turės specialų 15 mlrd. EUR rezervą, skirtą reaguoti į kylančias krizes ir nenumatytus poreikius.
Siekiant paremti tvirtą ES paramą Ukrainai, 2028–2034 metais Ukrainai gali būti sutelkta 100 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į poreikių mastą ir nenuspėjamumą, paramai Ukrainai bus naudingas tam tikras lankstumas. Parama operacijoms, susijusioms su kariniais aspektais, ir toliau bus teikiama pagal Europos taikos priemonę.
Siūlomu nauju biudžetu taip pat bus toliau finansuojami bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmai, kurių bendra vertė – 3,4 mlrd. EUR, siekiant toliau prisidėti prie ES tikslų išsaugoti taiką, stiprinti tarptautinį saugumą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir plėtoti bei stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.
Nauji nuosavi ištekliai, atitinkantys mūsų bendrą užmojį
Norėdama apsirūpinti priemonėmis veikti, Europa taip pat turi apsirūpinti šiuolaikišku ir diversifikuotu pajamų srautu. Taip bus sukurtos priemonės jos prioritetams finansuoti, kartu grąžinant tai, ką ES pasiskolino pagal priemonę „NextGenerationEU“, ir ribojant nacionalinius įnašus į ES biudžetą. Šiuo tikslu Europos Komisija pristato penkis naujus nuosavus išteklius:
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS, angl. ETS): tikslinė iš ATLPS1 gautų pajamų korekcija atliekama į ES biudžetą. Numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gaunama apie 9,6 mlrd. EUR.
- Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. CBAM): tikslinė iš šio mechanizmo gautų pajamų korekcija atliekama į ES biudžetą. Numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gaunama apie 1,4 mlrd. EUR.
- Nuosavas išteklius, pagrįstas nesurinktomis e. atliekomis, taikant vienodą tarifą nesurinktų e. atliekų svorio vienetui. Numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gaunama apie 15 mlrd. EUR.
- Tabako akcizo nuosavas išteklius, pagrįstas tarifo taikymu konkrečiai valstybei narei taikomam minimaliam akcizo tarifui tabako gaminiams. Numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gaunama apie 11,2 mlrd. EUR.
- Europos korporatyvinis išteklius (angl. CORE). Tai ES veikiančių ir parduodančių įmonių (išskyrus mažąsias ir vidutines įmones), kurių grynoji metinė apyvarta ne mažesnė kaip 100 mln. EUR, metinis vienkartinis įnašas. Numatoma, kad vidutiniškai per metus bus gaunama apie 6,8 mlrd. EUR.
Apskaičiuota, kad šie penki nauji nuosavi ištekliai ir kiti šiandien pateikto nuosavų išteklių paketo elementai sugeneruos apie 58,5 mlrd. EUR per metus (2025 m. kainomis).
Tolesni veiksmai
Sprendimą dėl būsimos ilgalaikio ES biudžeto ir pajamų sistemos valstybės narės aptars ES Taryboje. DFP reglamentas turi būti priimtas vienbalsiai, gavus Europos Parlamento pritarimą. Kai kuriems pajamų elementams (visų pirma naujiems nuosaviems ištekliams) reikia vieningo ES Tarybos sprendimo ir valstybių narių pritarimo pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus. Europos Komisija darys viską, ką gali, kad paremtų greitą susitarimą.
Daugiau informacijos
Interneto svetainė, skirta naujam daugiamečiam biudžetui
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2025 m. liepos 17 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje