Europos Komisija priėmė Europos dronų strategiją 2.0

Šiandien Europos Komisija priėmė Europos dronų strategiją 2.0. Joje išdėstyta tolesnės Europos dronų rinkos plėtros vizija. Ji grindžiama ES saugos sistema, kuria nustatomi dronų naudojimo ir techniniai reikalavimai ir kuri yra pažangiausia pasaulyje. Naujojoje strategijoje išdėstyta, kaip Europoje gali būti vykdomi didelio masto komerciniai bepiločių orlaivių skrydžiai ir kartu šiame sektoriuje siūloma naujų galimybių.

Nuo darbo vietų kūrimo iki naujų susisiekimo sprendimų

Dėl ES visapusiškos reglamentavimo sistemos Europos danguje dronais jau saugiai išskraidyta šimtai tūkstančių skrydžio valandų, pavyzdžiui, stebint infrastruktūros objektus, naftos išsiliejimus ar imant grunto mėginius. Didelė pažanga padaryta ir įgyvendinant projektus, susijusius su dronų naudojimu medicininiam pristatymui oru ar medicininių mėginių vežimu iš vienos sveikatos priežiūros tarnybos į kitą. 2023 m. sausio mėn. įdiegus „U-space“, pasaulyje unikalią Europos dronų eismo saugaus valdymo sistemą, bus sudarytos sąlygos vykdyti daugiau skrydžių.

Prieš skatindama diegti šias novatoriškas technologijas, Europos Komisija nori užtikrinti, kad visuomenė pritartų dronų naudojimui. Todėl, siekiant spręsti triukšmo, saugos ir privatumo klausimus, strategijoje nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos raginamos užtikrinti, kad dronų paslaugos atitiktų piliečių poreikius.

Strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. Europos gyvenimo dalimi taps šios dronų paslaugos:

1. skubios pagalbos paslaugos, žemėlapių sudarymas, vizualizavimas, tikrinimas ir stebėjimas nepažeidžiant taikomų teisės normų naudojant civilinius dronus, taip pat skubus mažų siuntų, kaip antai biologinių mėginių ar vaistų pristatymas;
2. naujoviško oro transporto paslaugos, kaip antai oro taksi, bus teikiamos kaip reguliarios keleivių vežimo paslaugos, iš pradžių naudojant orlaivius, kuriuose bus pilotai, bet galutinis tikslas bus visiškas šių skrydžių automatizavimas.

Norint išnaudoti ES dronų rinkos ir paslaugų potencialą, reikia nustatyti, kokios yra svarbiausios technologijų sudedamosios dalys, pvz., dirbtinis intelektas, robotika, puslaidininkiai, ES kosmoso paslaugos ir mobiliosios telekomunikacijos. Tai padės ES sukurti novatorišką ir konkurencingą dronų sektorių ir taip sumažinti strateginę priklausomybę.

Už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Adina Vălean teigė: „Atsiradus naujos kartos elektra varomiems orlaiviams, galintiems veikti miesto ir regiono aplinkoje, turime užtikrinti, kad sąlygos ne tik padėtų išlaikyti skrydžių saugą mūsų oro erdvėje, bet ir atitiktų naudotojų komercinius poreikius ir piliečių lūkesčius, susijusius su privatumu ir saugumu. Šiandienos strategija ne tik didina Europos gebėjimą vykdyti didelio masto komercinius dronų skrydžius, bet ir suteikia naujų galimybių, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Sukūrus tinkamą sistemą, Europos dronų paslaugų rinkos vertė iki 2030 m. galėtų siekti 14,5 mlrd. EUR ir šioje rinkoje būtų sukurta 145 000 darbo vietų.“

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai

Europos dronų strategija 2.0