Europos Komisija pateikė teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos gaires

Gruodžio 14 d. Europos Komisija paskelbė politikos gaires dėl teisingo ir įtraukaus perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurios papildo liepos mėn. pristatytą dokumentų rinkinį dėl žaliojo kurso įgyvendinimo. Siūlomoje Tarybos rekomendacijoje išdėstytos konkrečios gairės, kaip padėti ES valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti politikos priemonių rinkinius, kuriais būtų užtikrintas teisingas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamus su perėjimu susijusius užimtumo ir socialinius aspektus. Pasiūlyme ypatingas dėmesys skiriamas žmonių ir namų ūkių, kurie yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro ir kuriems žalioji pertvarka galėtų daryti didžiausią poveikį, poreikiams tenkinti, o ES valstybės narės raginamos optimaliai panaudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą ir glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

Teisingumas ir solidarumas yra kertiniai Europos žaliojo kurso principai. Politikos veiksmai, kuriais remiami žmonės ir jų aktyvus dalyvavimas, yra labai svarbūs siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos. Įgyvendinus tinkamus veiksmus ir politiką, žalioji pertvarka iki 2030 m. gali padėti Europos Sąjungoje papildomai sukurti 1 mln. darbo vietų, o iki 2050 m. – apie 2 mln. darbo vietų. Kartu svarbu užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad ES ir jos valstybės narės toliau gerintų savo gebėjimus numatyti pokyčius ir teikti tikslinę paramą regionams, pramonei, darbuotojams ir namų ūkiams, kurių laukia būsimi iššūkiai.

Siekiant visapusiškai išnaudoti žaliosios pertvarkos teikiamas užimtumo ir socialines galimybes, labai svarbu pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir įgyvendinti tinkamą politiką ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Pasiūlymu ES valstybės narės raginamos imtis prie jų konkrečių aplinkybių pritaikytų priemonių ir veiksmų, tokių kaip:

• Priemonės kokybiškam užimtumui paremti ir darbo vietos keitimui palengvinti. Tai, pavyzdžiui, pritaikyta pagalba ieškant darbo ir darbo vietų kūrimo skatinimas, taip pat geresnių galimybių gauti finansavimą ir patekti į rinkas užtikrinimas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma toms, kurios padeda siekti klimato ir aplinkos tikslų.
• Priemonės, kuriomis remiamos vienodos galimybės gauti kokybiškas švietimo ir mokymo paslaugas. Tai, pavyzdžiui, naujausios informacijos apie įgūdžių poreikius darbo rinkoje rengimas, kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų, padedančių užtikrinti žaliajai pertvarkai svarbius įgūdžius ir gebėjimus, teikimas ir suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose skatinimas.
• Priemonės sąžiningoms mokesčių ir socialinių išmokų sistemoms, taip pat socialinės apsaugos sistemoms remti. Pasiūlyme ES valstybės narės raginamos įvertinti ir prireikus pritaikyti šias sistemas, pavyzdžiui, tęsti darbo jėgos mokesčių naštos perkėlimą apmokestinant kitus šaltinius, padedančius siekti klimato ir aplinkos tikslų.
• Priemonės, kuriomis remiamos galimybės naudotis įperkamomis pagrindinėmis paslaugomis. ES valstybės narės raginamos toliau telkti viešąją ir privačią finansinę paramą investicijoms į atsinaujinančiąją energiją, judumo problemoms spręsti ir su žiedine ekonomika susijusioms išlaidų mažinimo galimybėms skatinti.
• Priemonės, kurias taikant koordinuojami politikos veiksmai, remiamasi ekonomikos kaip visumos metodu ir aktyviai pasitelkiami socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė, regionų ir vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Priemonės, kuriomis siekiama toliau stiprinti faktinių duomenų bazę ir didinti apibrėžčių ir metodikų nuoseklumą, taip pat yra svarbios siekiant pagerinti tikslinę socialinę ir darbo rinkos politiką.
• Optimalus viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo panaudojimas. ES valstybės narės gali pasinaudoti įvairiu ES ir kitokiu finansavimu, kad įgyvendintų būtinas teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos priemones. Siūlomas 72,2 mlrd. EUR dydžio Socialinis klimato fondas visų pirma padės remti pažeidžiamus namų ūkius, transporto naudotojus ir labai mažas įmones, kuriems poveikį daro prekybos apyvartiniais taršos leidimais kelių transporto priemonėse ir pastatuose naudojamam kurui įvedimas. Jis bus finansuojamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamų. Kitas turimas ES finansavimas pagal priemonę „Next Generation EU“ – tai Teisingos pertvarkos mechanizmas (TPM) ir „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) – pagrindinė ES investavimo į žmones priemonė, kurios biudžetas 2021–2027 m. – 99,3 mlrd. EUR. Didelė dalis reformų ir investicijų, numatytų ES valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, finansuojamuose pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), bus susietos su socialine politika, konkrečiai remiant teisingą žaliąją pertvarką, pavyzdžiui, skatinant žaliųjų darbo vietų kūrimą ir žaliųjų įgūdžių ugdymą.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai