Europos Komisija pateikė ataskaitas dėl Saugumo sąjungos pažangos

Europos Komisija patvirtino septintąją 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Ataskaitoje apžvelgiamas Saugumo sąjungos strategijos įgyvendinimas nuo jos patvirtinimo 2020 m. Joje apžvelgiama pažanga ir pasiekimai penkiose pagrindinėse srityse: ES fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros apsaugos; kovos su terorizmu ir radikalizacija; kovos su organizuotu nusikalstamumu; teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo stiprinimo; bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais.

Europos Komisija įvykdė visus Saugumo sąjungos strategijoje numatytus įsipareigojimus ir, reaguodama į ilgainiui kylančias ir kintančias grėsmes saugumui, įtraukė naujų iniciatyvų. Strategija įgyvendinama ketverius metus – buvo konsoliduotas ES saugumo priemonių rinkinys ir dabar egzistuoja tvirtas europiečių apsaugos ateityje pagrindas.

1. ES fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros stiprinimas

Pagausėjus kibernetinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ES, išryškėjo poreikis stiprinti šios infrastruktūros apsaugą ir didinti atsparumą, kad būtų išvengta jos sutrikimų poveikio esminėms paslaugoms, arba jis būtų sušvelnintas. Nuo 2020 m. Europos Komisija pasiūlė naujas horizontaliąsias taisykles, kuriomis siekiama stiprinti tiek internetinę, tiek neinternetinę ES ypatingos svarbos infrastruktūrą įvairiuose sektoriuose, – Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo ir Direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS II). Abi įsigaliojo 2023 m. sausio mėn. Europos Komisija taip pat ėmėsi įvairių sektorinių veiksmų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumui didinti, be kita ko, energetikos, transporto, jūrų saugumo, junglumo, klimato, kosmoso, finansų ir sveikatos sektoriuose.

Pastaraisiais metais didėjant kibernetinių išpuolių skaičiui, Europos Komisija ėmėsi svarbių priemonių, kuriomis siekiama didinti kibernetinį saugumą valstybėse narėse, taip pat ES institucijose, didinti tiekimo grandinių ir produktų saugumą ir sustiprinti pajėgumus aptikti kibernetinius incidentus ir reaguoti į juos ES lygmeniu. Tarp šių priemonių – Kibernetinio atsparumo aktas (juo bus užtikrinta, kad aparatinės ir programinės įrangos produktai būtų projektuojami integruojant saugumo aspektus) ir Kibernetinio solidarumo aktas (juo bus stiprinami ES pajėgumai nustatyti reikšmingas ir didelio masto kibernetines grėsmes ir išpuolius, jiems pasirengti ir į juos reaguoti).

2. Kova su terorizmu ir radikalizacija 

Per šią Europos Komisijos kadenciją kova su terorizmu buvo vienas iš 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijos prioritetų, taip pat sėkmingai įgyvendinama 2020 m. ES kovos su terorizmu darbotvarkė. Europos Komisija ėmėsi kovos su visų formų terorizmu veiksmų: nuo radikalizacijos internete ir realiame gyvenime prevencijos iki paramos valstybėms narėms viešųjų erdvių apsaugos srityje ir teroristų galimybių gauti ginklų ir finansų mažinimo.

Siekdama užkirsti kelią radikalizacijai, Europos Komisija per Informacijos apie radikalizaciją tinklą rėmė valstybes nares ir nustatė naujas teisines priemones piliečiams nuo žalingo ekstremistinio ir teroristinio turinio internete ir realiame gyvenime apsaugoti. Pagal Reglamentą dėl teroristinio turinio internete platformos privalo pašalinti teroristinį turinį per valandą. Be to, Europos Komisija toliau bendradarbiauja su technologijų bendrovėmis ES interneto forume, kad smurtiniai ekstremistai ir teroristai negalėtų išnaudoti interneto savo kėslams.

Kad teroristai negalėtų įvykdyti išpuolių, 2021 m. priimtais teisės aktais ribojamas sprogmenims gaminti naudojamų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų prieinamumas. Europos Komisija taip pat padeda valstybėms narėms apsaugoti viešąsias erdves: vykdoma ES patarėjų saugumo klausimais programa ir nuo 2020 m. iš Vidaus saugumo fondo skirta daugiau kaip 30 mln. EUR viešosioms erdvėms, įskaitant religinių apeigų vietas, apsaugoti.

Galiausiai ES toliau stiprino ES sistemą, kurios tikslas – kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir vykdyti jų prevenciją, kad būtų veiksmingiau aptinkamos teroristinėms organizacijoms finansuoti skirtos lėšos.

3. Kova su organizuotu nusikalstamumu

Nuo pat šios kadencijos pradžios Europos Komisija intensyvino pastangas kovoti su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu. Europos Komisija pradėjo kelias iniciatyvas, tarp jų – 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir 2021–2025 m. ES narkotikų strategiją.

2023 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gaires, kuriose numatyta 17 prioritetinių veiksmų, įskaitant uostų atsparumui didinti skirtą ES uostų aljansą, pradėjusį veikti 2024 m. sausį. Europos Komisija taip pat sustiprino būsimos ES narkotikų agentūros įgaliojimus ir valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą bei jų bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis.

Kitos organizuoto nusikalstamumo sritys, kuriose pastaraisiais metais imtasi kovos veiksmų, yra kibernetiniai nusikaltimai, neteisėtas imigrantų gabenimas ir prekyba žmonėmis, neteisėta prekyba narkotikais ir kitomis prekėmis, nusikaltimai aplinkai, ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai ir korupcija. 2023 m. gegužės mėn. Europos Komisija pasiūlė naujas griežtesnes taisykles, kuriomis kriminalizuojami korupciniai nusikaltimai ir visoje ES suderinamos už juos taikytinos sankcijos. Be to, 2020 m. pradėjo veikti Europos prokuratūra. Iki 2023 m. pabaigos ji jau nagrinėjo beveik 2 000 nusikaltimų, turinčių poveikį ES biudžetui.

4. Teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo stiprinimas

Europos Komisija sustiprino teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą visoje ES, visų pirma pagal 2024 m. priimtą teisinį policijos bendradarbiavimo pagrindą, kuriuo patobulintos pagrindinės turimos priemonės tarpvalstybinėms operacijoms ES gerinti. Tai apima naujas keitimosi informacija taisykles ir Priumo sistemos, kuria reglamentuojamas automatinis keitimasis duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje, peržiūrą, naujas išankstinės informacijos apie keleivius taisykles ir stipresnį Europolo vaidmenį. Tai stiprins teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevenciją, atskleidimą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Naujosios baudžiamojo proceso perdavimo taisyklės padės išvengti neveiksmingo procesų dubliavimo ir nebaudžiamumo.

5. Bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais saugumo srityje stiprinimas

Per šią kadenciją Europos Komisija greitai ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią vidaus saugumui dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kylančioms grėsmėms, be kita ko, įsteigdama vidaus saugumo ir sienų valdymo paramos centrą Moldovoje. Įtakos ES vidaus saugumui gali turėti ir dabartinė padėtis Artimuosiuose Rytuose. Terorizmo finansavimo tyrimams paremti Europos Komisija 2021 m. sukūrė kovos su terorizmu finansų tyrėjų tinklą. Šis tinklas, kuriam pirmininkauja Europos Komisija, padeda valstybių narių tyrėjams keistis informacija apie kovos su terorizmo finansavimu metodus ir patirtį. ES sustiprino bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, glaudžiai bendradarbiauja su JT ir išplėtė bendradarbiavimą su NATO.

6. Darbas su ES agentūromis siekiant įgyvendinti saugumo sąjungą

Įgyvendinti šią tvirtą ES saugumo sistemą labai padeda teisingumo, vidaus reikalų ir kibernetinio saugumo srityse veikiančios ES agentūros ir įstaigos, kaip antai Europolas, Eurojustas, ENISA, FRONTEX ir Europos prokuratūra, taip pat sektorinės agentūros (ES narkotikų agentūra, Kovos su pinigų plovimu institucija, ES aviacijos saugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra). Glaudesnis agentūrų bendradarbiavimas davė konkrečių veiklos rezultatų ir padėjo didinti bendrą saugumą valstybėse narėse.  

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Septintoji ES saugumo sąjungos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaita