Europos Komisija pateikė 2023 m. fiskalinės politikos gaires

Kovo 2 d. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame ES valstybėms narėms teikiamos 2023 m. fiskalinės politikos įgyvendinimo gairės. Jame išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais Europos Komisija remsis vertindama valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas. Be to, jame apžvelgiama ekonomikos valdymo peržiūros padėtis.

Komunikatas teikiamas neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą aplinkybėmis. Solidarizuodamasi su Ukraina ES patvirtino precedento neturintį ekonominių sankcijų rinkinį, kuris turės didelį poveikį Rusijos ekonomikai ir politiniam elitui. 2022 m. žiemos ekonominė prognozė buvo paskelbta vasario 10 d., likus dviem savaitėms iki įsiveržimo į Ukrainą. Šis įvykis daro neigiamą poveikį augimo perspektyvoms ir dar labiau didina riziką. Todėl akivaizdžiai matyti, kad ekonominę ir fiskalinę politiką reikia griežtai koordinuoti ir turėti galimybę pritaikyti fiskalinę politiką reaguojant į sparčiai kintančias aplinkybes. Prireikus gairės bus pritaikytos prie ekonomikos pokyčių.

Tolesnio fiskalinės politikos koordinavimo gairės

Komunikate išdėstomi penki pagrindiniai principai ir nustatomi fiskalinių rekomendacijų, kurias 2022 m. gegužės mėn. Europos Komisija pasiūlys ES valstybėms narėms dėl jų 2023 m. biudžetų planų, principai. Šie principai:

• turėtų būti užtikrintas politikos koordinavimas ir nuoseklus politikos priemonių derinys;
• skolos tvarumas turėtų būti užtikrinamas laipsnišku ir aukštos kokybės fiskaliniu koregavimu ir ekonomikos augimu;
• turėtų būti skatinamos investicijos ir tvarus augimas;
• turėtų būti skatinamos fiskalinės strategijos, suderintos su vidutinio laikotarpio principo taikymu fiskaliniam koregavimui, atsižvelgiant į EGADP, ir
• fiskalinės strategijos turėtų būti diferencijuojamos ir jose turėtų būti atsižvelgiama į euro zonos aspektą.

ES valstybių narių koordinuotas fiskalinis atsakas į didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, kuriam palankesnes sąlygas sudarė aktyvuota bendroji nukrypti leidžianti išlyga ir kuris buvo remiamas ES lygmens veiksmais, buvo labai sėkmingas. Nuolatinis tvirtas fiskalinės politikos koordinavimas tebėra labai svarbus šiandienos nestabilioje aplinkoje ir siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo tvaraus augimo ir fiskalinio tvarumo. Remdamasi 2022 m. žiemos ekonomine prognoze, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad perėjimas nuo bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties 2020–2022 m. prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties 2023 m. atrodo tinkamas. Tuo pat metu reikia būti pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį.

Dėl būtino fiskalinio atsako į COVID-19 pandemiją ir susitraukusios gamybos apimties gerokai padidėjo valdžios sektoriaus skolos santykis, visų pirma kai kuriose didelę skolą turinčiose ES valstybėse narėse, nors skolos tvarkymo išlaidos nedidėjo. Siekiant išsaugoti skolos tvarumą, reikalingas daugiametis fiskalinis koregavimas kartu su investicijomis ir reformomis, kuriomis siekiama išlaikyti augimo potencialą. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad nuo 2023 m. patartina pradėti laipsnišką fiskalinį koregavimą siekiant sumažinti didelę valstybės skolą, tačiau pernelyg staigus konsolidavimas galėtų neigiamai paveikti augimą, taigi ir skolos tvarumą.

ES ekonomikos perėjimas prie didesnio tvaraus augimo ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos uždavinių sprendimas turėtų būti svarbiausias visų ES valstybių narių prioritetas. Nors Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) – priemonės „Next Generation EU“, pagal kurią bus skirta iki 800 mlrd. EUR papildomo finansavimo, pagrindas – gali padėti vykdyti dvejopą pertvarką, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad vidutinės trukmės fiskaliniuose planuose turėtų būti skatinamos ir apsaugomos nacionaliniu lygmeniu finansuojamos aukštos kokybės viešosios investicijos.

Stabilumo ir konvergencijos programose turėtų būti parodyta, kaip, vykdant laipsnišką konsolidavimą, investicijas ir reformas, ES valstybių narių vidutinės trukmės fiskaliniais planais užtikrinamas laipsniškas valstybės skolos mažinimas iki apdairaus lygio ir tvarus augimo.

Nacionalinės fiskalinės strategijos turėtų būti tinkamai diferencijuojamos:

• didelę skolą turinčios ES valstybės narės turėtų pradėti laipsniškai mažinti skolą 2023 m. atlikdamos fiskalinį koregavimą, neįtraukdamos įnašų iš EGADP ir kitų ES dotacijų;
• mažas ir vidutines skolas turinčios ES valstybės narės turėtų didinti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai būtinas investicijas, kad būtų pasiekta bendra neutrali politikos kryptis.

Dabartinė ekonomikos valdymo peržiūros padėtis

Koronaviruso krizė išryškino daugelio uždavinių, kuriuos Europos Komisija viešuose debatuose dėl ekonomikos valdymo sistemos siekė aptarti ir rasti jų sprendimus, aktualumą ir svarbą. Po EK Pirmininkės Ursulos von der Leyen įsipareigojimo pranešime apie Sąjungos padėtį pasiekti konsensusą dėl ES ekonomikos valdymo sistemos ateities, 2021 m. spalio mėn. Europos Komisija atnaujino viešas diskusijas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros.

Įvairiuose forumuose vyksta diskusijos, įskaitant specialius posėdžius, praktinius seminarus ir internetinę apklausą, kuri baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Šioje įtraukioje diskusijoje dalyvauja piliečiai ir įvairūs suinteresuotieji subjektai, visų pirma socialiniai partneriai, akademinė bendruomenė, kitos ES institucijos ir įstaigos, taip pat nacionalinės vyriausybės ir parlamentai. Šiuo metu Europos Komisija nagrinėja gautą informaciją ir 2022 m. kovo mėn. pateiks suvestinę ataskaitą.

Europos Komisijos nuomone, šiuo metu per diskusijas išryškėjo keletas svarbių klausimų, kuriuos sprendžiant konkrečiais veiksmais būtų galima padėti pagrindą aiškėjančiam konsensusui dėl būsimos ES fiskalinės sistemos:

• Reikia užtikrinti skolos tvarumą ir skatinti tvarų augimą pasitelkiant investicijas ir reformas yra itin svarbu siekiant, kad ES fiskalinė sistema būtų sėkminga.
• Didesnis dėmesys vidutinės trukmės ES fiskalinei priežiūrai – perspektyvus veikimo būdas.
• Reikėtų toliau aptarinėti išvadas, kurias galima daryti atsižvelgiant į EGADP struktūrą, valdymą ir veikimą.
• Pagrindiniai tikslai – supaprastinimas, didesnė nacionalinė atsakomybė ir geresnis vykdymo užtikrinimas.

Remdamasi vykstančiais viešais debatais ir diskusijomis su ES valstybėmis narėmis, Europos Komisija pateiks gairių dėl galimų ekonomikos valdymo sistemos pakeitimų, kad iki 2023 m. būtų pasiektas plataus masto konsensusas dėl tolesnių veiksmų.

Tolesni veiksmai

Šiame komunikate nustatomos preliminarios 2023 m. fiskalinės politikos gairės, kurios prireikus bus atnaujintos ir ne vėliau kaip 2022 m. gegužės mėn. bus įtrauktos į Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį.

Būsimos gairės bus parengtos atsižvelgiant į pasaulinę ekonominę padėtį, konkrečią kiekvienos ES valstybės narės padėtį ir diskusijas dėl ekonomikos valdymo sistemos.

ES valstybės narės raginamos atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose.

Europos Komisijos narių nuomonės

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Tai sudėtingas laikotarpis Europos ekonomikai ir dirbantiems žmonėms. ES atsakas į pandemiją buvo tvirtas, tačiau dėl barbariškos Rusijos agresijos Ukrainoje ir tokių šiandienos iššūkių, kaip infliacija ir aukštos energijos kainos, vėl esame nežinioje. Sankcijos neišvengiamai turės neigiamą poveikį ekonomikai. Tačiau tai kaina, kurią verta mokėti, kad apgintume demokratiją ir taiką. Per pastaruosius metus mums pavyko sustiprinti ekonominį atsparumą ir dabar privalome tęsti šį darbą, išlaikyti vienybę ir užtikrinti tvirtą fiskalinės politikos koordinavimą. Tai itin svarbu siekiant išlaikyti stabilų ir tvarų augimą šiandienos nestabilioje geopolitinėje aplinkoje.“

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Vieningai stojame prieš Rusijos vykdomą brutalų Ukrainos ir mūsų puoselėjamų vertybių užpuolimą. Ekonomikai atlaikyti pandemijos sukeltą audrą padėjo mūsų bendras politikos atsakas, taigi, ir šiai naujai krizei įveikti reikia griežtai koordinuoti mūsų ekonominius ir fiskalinius sprendimus. Šiandien pristatomos gairės pagrįstos tuo, ką žinome – analize, kuria grindžiama mūsų žiemos prognozė. Tačiau šiandien dar daugelio dalykų nežinome. Nežinia ir rizika stipriai išaugo, todėl šias gaires prireikus, bent jau pavasarį, reikės atnaujinti.“

Daugiau informacijos:

Klausimai ir atsakymai. Europos Komisija teikia 2023 m. fiskalinės politikos gaires

Komunikatas dėl 2023 m. fiskalinės politikos gairių