Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. gruodžio 1 d.Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

Europos Komisija, siekdama sustabdyti nuolatinį pakuočių atliekų augimą, siūlo naujas visos ES taisykles dėl pakuočių, taip pat suteikia aiškumo dėl biologinių, kompostuojamų ir biologiškai skaidžių plastikų kūrimo, šalinimo ir perdirbimo. 

Pakuotės, pakuočių atliekos
Europos Sąjunga, 2020

Europos Komisija, siekdama sustabdyti nuolatinį pakuočių atliekų augimą, siūlo naujas visos ES taisykles dėl pakuočių, taip pat suteikia aiškumo dėl biologinių, kompostuojamų ir biologiškai skaidžių plastikų kūrimo, šalinimo ir perdirbimo. 

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Sureglamentavę vienkartinius plastikinius gaminius dabar žengiame dar vieną žingsnį į švarią ateitį. Mūsų šiandienos pasiūlymais mažinama pakuočių, skatinamas pakartotinis jų naudojimas ir pripildymas, didinamas perdirbtų plastikų naudojimas ir palengvinamas pakuočių perdirbimas. Europos piliečiai nori atsikratyti perteklinių ir pernelyg didelių pakuočių, o įmonės yra pasirengusios žengti į priekį rinkdamosi tvarius ir novatoriškus pakuočių sprendimus bei sistemas. Taip pat išaiškiname painiavą pasėjusius teiginius apie biologinius ir biologiškai skaidžius plastikus – gamintojai ir vartotojai turi žinoti, kokiomis sąlygomis tokie plastikai iš tiesų nekenkia aplinkai ir prisideda prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos.“

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Kam neteko internetu užsisakytas prekes gauti pernelyg didelėse dėžėse? Kam neteko sukti galvą dėl to, kaip atskirti perdirbti skirtas atliekas, ką daryti su tuo biologiškai skaidžiu maišeliu, arba pasvarstyti, ar visos šios pakuotės dar bus panaudotos arba bent jau paverstos naujomis vertingomis medžiagomis. Kasdien vienam asmeniui susidaro pusė kilogramo pakuočių atliekų. Naujosiomis taisyklėmis siūlome esminius žingsnius, kad tvarios pakuotės ES taptų norma. Sukursime tinkamas sąlygas, kad žiedinės ekonomikos principai – mažinti, naudoti pakartotinai ir perdirbti – būtų įgyvendinami praktiškai. Tvaresnės pakuotės ir bioplastikai – tai naujos verslo galimybės žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje, inovacijos ir nauji įgūdžiai, vietinės darbo vietos ir storesnės vartotojų piniginės.“

Pakuočių atliekų prevencija, pakartotinio naudojimo ir papildymo skatinimas ir užtikrinimas, kad iki 2030 m. visos pakuotės būtų tinkamos perdirbti

Siūloma ES teisės aktų dėl pakuočių ir pakuočių atliekų peržiūra siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirma, užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui – mažinti jų kiekį, riboti nereikalingas pakuotes ir skatinti naudoti daugkartines ir pakartotinai pripildomas pakuotes. Antra, didinti aukštos kokybės („uždarojo ciklo“) perdirbimą – pasiekti, kad iki 2030 m. visos ES rinkoje esančios pakuotės būtų tinkamos perdirbti ekonomiškai perspektyviu būdu. Ir galiausiai – sumažinti pirminių gamtos išteklių poreikį ir sukurti gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką, o nustatant privalomus tikslus didinti perdirbtų plastikų naudojimą pakuotėse.

  • Pagrindinis tikslas – iki 2040 m. kiekvienoje valstybėje narėje vienam gyventojui tenkantį pakuočių atliekų kiekį sumažinti 15 proc., palyginti su 2018 m. Tai reikštų, kad bendras atliekų kiekis ES sumažėtų apie 37 proc., palyginti su tuo, koks jis būtų nekeičiant teisės aktų. Mažinti pakuočių kiekį taip pat bus siekiama naudojant jas pakartotinai ir perdirbant.
  • Siekdamos paskatinti per pastaruosius 20 metų smarkiai sumažėjusį pakartotinį pakuočių naudojimą ar pakartotinį pripildymą, įmonės turės tam tikrą savo produktų, pavyzdžiui, išsinešti siūlomų gėrimų ir maisto arba internetu perkamų prekių, procentinę dalį siūlyti vartotojams pakartotinai naudotinose arba pakartotinai pripildomose pakuotėse. Taip pat bus tam tikru mastu standartizuota pakuočių forma ir aiškus daugkartinių pakuočių ženklinimas.
  • Siekiant spręsti akivaizdžiai nereikalingų pakuočių problemą, bus uždraustos tam tikrų formų pakuotės, kaip antai vienkartinės restoranuose ir kavinėse suvartojamų maisto produktų ir gėrimų pakuotės, vienkartinės vaisių ir daržovių pakuotės, miniatiūriniai šampūno buteliukai ir kitos miniatiūrinės pakuotės viešbučiuose. 
  • Daugeliu priemonių siekiama, kad iki 2030 m. pakuotės būtų visiškai tinkamos perdirbti. Tam turi būti nustatyti pakuočių projektavimo kriterijai, sukurtos plastikinių butelių ir aliuminio skardinių privalomos užstato grąžinimo sistemos ir aiškiai nurodyta, kurių nedaugelio rūšių pakuotės privalo būti kompostuojamos, kad vartotojai galėtų jas išmesti į biologines atliekas.
  • Taip pat bus nustatyta, kokią perdirbtosios medžiagos dalį gamintojai privalo sunaudoti gamindami naujas plastikines pakuotes. Todėl perdirbtas plastikas virs vertinga žaliava, kaip jau įvyko su PET buteliais įgyvendinant Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvą.

Pasiūlymas padės išvengti painiavos dėl to, į kurią šiukšliadėžę turi būti metamos skirtingų rūšių pakuotės. Ant kiekvienos pakuotės bus etiketė, kurioje bus nurodyta, iš ko pakuotė pagaminta ir kokiam atliekų srautui ji priskirtina. Tos pačios etiketės bus ir ant atliekų surinkimo konteinerių. Visoje ES bus naudojami tie patys simboliai.

Dėl siūlomų priemonių iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl pakuočių, kiekis sumažėtų iki 43 mln. tonų, palyginti su 66 mln. tonų, kurios būtų išmestos, jei teisės aktai nebūtų keičiami. Toks sumažinimas prilygsta visos Kroatijos per metus išmetamam ŠESD kiekiui. Taip pat 1,1 mln. m3 būtų sumažintas vandens suvartojimas. Su žala aplinkai susijusios išlaidos ekonomikai ir visuomenei būtų sumažintos 6,4 mlrd. EUR, palyginti su 2030 m. baziniu nieko nedarymo scenarijumi.

Dėl pertvarkos vienkartinių pakuočių pramonė patirs investicinių išlaidų, tačiau bendras poveikis ekonomikai ir darbo vietų kūrimui ES yra teigiamas. Tikimasi, kad vien dėl didesnio pakartotinio naudojimo iki 2030 m. šiame sektoriuje bus sukurta daugiau kaip 600 000 darbo vietų, o daugelis iš jų bus vietinėse mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Tikimės, kad pakuočių sektoriuje bus įgyvendinta daug inovacijų, dėl kurių mažinti pakuočių kiekį, pakartotinai jas naudoti ir perdirbti taps patogu. Priemonės turėtų papildyti ir pinigines – jei įmonės sutaupytas lėšas perkels vartotojams, kiekvienas europietis galėtų sutaupyti kone 100 eurų per metus.

Nebeliks painiavos dėl biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų

Europos Komisija vartotojams ir pramonei suteikia aiškumo dėl biologinių, kompostuojamų ir biologiškai skaidžių plastikų – paaiškinama, kurioms reikmėms naudojami tokie plastikai yra iš tiesų naudingi aplinkai, ir kaip jie turėtų būti kuriami, šalinami ir perdirbami.

Visų pirma, biologiniams plastikams gaminti naudojama biomasė turi būti gaunama tvariai, nedarant žalos aplinkai ir laikantis pakopinio biomasės naudojimo principo, pagal kurį gamintojai turėtų organines atliekas ir šalutinius produktus, jei tik įmanoma, naudoti kaip žaliavą. Be to, kad vartotojai nebūtų klaidinami ir nebūtų „žaliojo smegenų plovimo“, gamintojai plastikiniams gaminiams apibūdinti turėtų vengti tokių bendro pobūdžio teiginių kaip „bioplastikas“ ir „biologinis plastikas“. Teikdami informaciją apie biologinio plastiko kiekį, gamintojai turėtų nurodyti tikslią ir išmatuojamą biologinio plastiko dalį gaminyje (pavyzdžiui, „gaminyje yra 50 proc. biologinio plastiko“).

Biologiškai skaidus plastikas vertintinas atsargiai. Tvarioje ateityje tam tikras vaidmuo jam galėtų tekti, tačiau jis turi būti nukreiptas į tas sritis, kuriose jo nauda aplinkai ir žiedinei ekonomikai jau yra patvirtinta. Tai, kad plastikas yra biologiškai skaidus, jokiu būdu nereiškia, kad juo galima šiukšlinti. Be to, jis taip pat turi būti ženklinamas nurodant, per kiek laiko, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje terpėje jis suyra. Gaminiai, kurie gali lengvai virsti šiukšlėmis, įskaitant tuos, kuriems taikoma Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva, negalės būti ženklinami kaip biologiškai skaidūs ir negalės būti teigiama, kad jie tokie yra.

Plastikas, tinkamas kompostuoti pramoniniu būdu, turėtų būti naudojamas tik jei jis duoda aplinkosauginės naudos, nepablogina komposto kokybės ir tik jei yra įdiegta tinkama biologinių atliekų surinkimo ir apdorojimo sistema. Kompostuoti pramoniniu būdu bus leidžiama tik arbatos maišelius, kavos aparatų kapsules ir pagalvėles, vaisių ir daržovių lipdukus ir labai plonus plastikinius maišelius. Ant gaminių visada turės būti nurodyta, kad jie yra sertifikuoti būti kompostuojami pramoniniu būdu, laikantis ES standartų.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Pakuotės ir pakuočių atliekos. Klausimai ir atsakymai

Biologiniai plastikai. Klausimai ir atsakymai

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. gruodžio 1 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje