Norint pasiekti neseniai sutartą ES tikslą, kad iki 2030 m. bent 42,5 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir įgyvendinti užmojį, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų 45 proc., reikės smarkiai padidinti vėjo elektrinių įrengtąją galią: numatoma, kad ji išaugs nuo 204 GW 2022 m. iki daugiau kaip 500 GW 2030 m. Vėjo energetikos sektorius jau seniai yra ES sėkmės istorija, tačiau jo augimo raidai ateityje kyla daug įvairių iššūkių, tarp kurių: nepakankama ir neapibrėžta paklausa, lėtas ir sudėtingas leidimų išdavimas, nepakankama prieiga prie žaliavų, didelė infliacija ir žaliavų kainos, nepalanki nacionalinių konkursų struktūra, padidėjęs tarptautinių konkurentų spaudimas ir su kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla susijusi rizika.
Esant tokiai padėčiai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų. Todėl, kaip praėjusį mėnesį savo pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad perėjimas prie švarios energijos būtų neatsiejamas nuo pramonės konkurencingumo, o vėjo energetikos sektorius ir toliau būtų Europos sėkmės istorija, šiandien pateikė Europos vėjo energetikos veiksmų planą.
Veiksmų planas padės išlaikyti patikimą ir konkurencingą vėjo energijos tiekimo grandinę, turinčią aiškią ir užtikrintą projektų bazę, pritraukiančią reikiamą finansavimą ir vienodomis sąlygomis konkuruojančią visame pasaulyje. Atsižvelgiant į prieš trejus metus priimtą ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją, kartu su veiksmų planu teikiamas Komunikatas dėl ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities užmojų įgyvendinimo, skirtas ir vėjo energijai.
Už Europos žaliąjį kursą, institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Maroš Šefčovič sakė: „Be tvirtos pramoninės bazės negalima sėkmingai pereiti prie žaliosios ekonomikos. Tam, kad galėtume veiksmingai prisidėti prie mūsų plataus užmojo klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimo, turime užtikrinti, kad visi sektoriai galėtų vykdyti veiklą palankioje aplinkoje. Šis dokumentų rinkinys padės Europos vėjo energetikos sektoriui augti, taip pat konkuruoti pasauliniu mastu. Taip bus sumažinta priklausomybė nuo išorės tiekėjų, o darbuotojams bus kuriamos žaliosios darbo vietos.“
Bendras Europos atsakas į kylančius įvairius iššūkius
Veiksmų plane nustatyti neatidėliotini veiksmai, kurių kartu su valstybėmis narėmis ir sektoriaus atstovais turi imtis Europos Komisija; jis grindžiamas dabar vykdoma politika ir galiojančiais teisės aktais ir jame daugiausia dėmesio skiriama toliau nurodytoms šešioms pagrindinėms sritims.
- Plėtros spartinimas didinant nuspėjamumą ir spartinant leidimų išdavimą. 2022 m. papildomai įrengtos vėjo elektrinės pasiekė rekordišką įrengtąją galią – 16 GW, t. y. 47 proc. daugiau nei 2021 m. Tačiau tai gerokai mažiau nei 37 GW per metus, kurių reikia, kad būtų pasiektas ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas. Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradeda iniciatyvą „Accele-RES“, kad būtų užtikrintas greitas peržiūrėtų ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklių įgyvendinimas ir daugiau dėmesio būtų skiriama leidimų išdavimo procesų skaitmeninimui ir techninei pagalbai valstybėms narėms. Be to, valstybės narės raginamos didinti projektų bazės matomumą naudojant įsipareigojimus dėl vėjo energijos, skelbiant skaidrius aukcionų tvarkaraščius ir ilgalaikius planus. Galiausiai Europos Komisija šių metų pabaigoje pateiks tinklams skirtą veiksmų planą, kad paremtų reikiamą elektros energijos tinklų plėtrą.
- Patobulinta aukcionų struktūra. Remdamasi pasiūlytu Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu ir elektros energijos rinkos modelio reforma, Europos Komisija padės valstybėms narėms tobulinti aukcionus pagal gerai parengtus ir objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų atlyginama už didesnės pridėtinės vertės įrangą ir užtikrinama, kad projektai būtų visiškai ir laiku įgyvendinti. Už ES ribų įgyvendinant strategijos „Global Gateway“ projektus bus dažniau taikomi strateginių viešųjų pirkimų standartai. Veiksmų plane taip pat numatytas kibernetinio saugumo rizikos vertinimas.
- Galimybės gauti finansavimą. Kad paspartintų investavimą į vėjo energijos gamybą Europoje ir jos finansavimą, Europos Komisija sudarys palankesnes sąlygas gauti ES finansavimą, be kita ko, per Inovacijų fondą, o Europos investicijų bankas (EIB) suteiks galimybes gauti finansinės rizikos mažinimo garantijas. Europos Komisija taip pat ragina valstybes nares pasinaudoti visomis iš dalies pakeistos Laikinosios sistemos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis teikiamomis lankstumo galimybėmis remti vėjo energijos gamybą ES.
- Sąžininga ir konkurencinga tarptautinė aplinka. Siekdama užtikrinti, kad vėjo energetikos sektorius galėtų veikti vienodomis sąlygomis, Europos Komisija atidžiai stebi galimą nesąžiningos prekybos praktiką, kuri naudinga užsienio vėjo energijos gamintojams. Ji toliau naudosis prekybos susitarimais, kad palengvintų patekimą į užsienio rinkas, kartu skatindama šiam sektoriui nustatyti ES ir tarptautinius standartus. Europos Komisija taip pat bendradarbiaus su investuotojais, kad nustatytų ir pašalintų investavimo kliūtis.
- Įgūdžiai. Pagrindinis forumas rengiant įgūdžių ugdymo projektus bus didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities įgūdžių partnerystės. Priėmus Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, Europos Komisija taip pat sudarys palankesnes sąlygas steigti Europos nulinio ŠESD balanso pramonės akademijas, įskaitant vėjo energetikos sektoriui skirtą akademiją, kurios paskirtis – remti valstybių narių pastangas kelti darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti. Akademijos parengs mokymo turinį bei medžiagą ir sieks per trejus metus nuo įsisteigimo išmokyti 100 000 asmenų.
- Sektoriaus dalyvavimas ir valstybių narių įsipareigojimai. Europos Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir vėjo energetikos sektoriumi ES vėjo energetikos chartijos klausimais, siekdama pagerinti reikiamas sąlygas, kad Europos vėjo energetikos sektorius išliktų konkurencingas.
Nauja spartesnės jūros vėjo energetikos plėtros vizija
Tikimasi, kad ateityje jūros vėjo energija reikšmingai prisidės prie ES klimato ir energijos srities tikslų įgyvendinimo. Remdamosi 2020 m. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategija, valstybės narės neseniai susitarė dėl naujų jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos plataus užmojo tikslų, kurie kiekviename iš penkių ES jūrų baseinų turi būti pasiekti iki 2050 m., taip pat dėl tarpinių 2030 m. ir 2040 m. tikslų.
2022 m. 27 ES valstybių narių vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia sudarė 16,3 GW. Tai reiškia, kad, siekiant panaikinti atotrūkį tarp valstybių narių įsipareigotos pasiekti 111 GW įrengtosios galios ir 2022 m. rodiklio, per metus turime įrengti vidutiniškai beveik 12 GW, t. y. dešimt kartų daugiau nei pernai naujai įrengti 1,2 GW.
Todėl Europos Komisija dvigubina pastangas remti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektorių ir nustato papildomus veiksmus, kuriais siekiama: sustiprinti tinklo infrastruktūrą ir regioninį bendradarbiavimą, paspartinti leidimų išdavimą, užtikrinti integruotą jūrinių teritorijų planavimą, didinti infrastruktūros atsparumą, remti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir plėtoti tiekimo grandines bei ugdyti įgūdžius.
Daugiau informacijos
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. spalio 25 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje