Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
Atstovybė Lietuvoje

Europos Komisija elektrifikavimo veiksmų planu ir ATLPS peržiūra stiprina Europos konkurencingumą, dekarbonizaciją ir nepriklausomumą

Šiandien Europos Komisija pristatė elektrifikavimo veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad Europa taptų pirmuoju tik elektros energiją naudojančiu žemynu.

  • Naujienų straipsnis
  • 2026 m. liepos 20 d.
  • Atstovybė Lietuvoje
  • Skaitymo laikas: 6 min
elektros lemputė

Šiandien Europos Komisija pristatė elektrifikavimo veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad Europa taptų pirmuoju tik elektros energiją naudojančiu žemynu, ir skatinama stipresnė anglies dioksido rinka, kad būtų remiamas ES pramonės perėjimas prie švarios energijos ir elektrifikavimas.

Nors 70 proc. ES elektros energijos šiuo metu gaminama iš vietinių švarių energijos šaltinių, per pastarąjį dešimtmetį energijos paklausos elektrifikacijos lygis sustojo ties 23 proc. Todėl turime paspartinti energiją naudojančių sektorių, visų pirma pramonės, transporto ir pastatų, elektrifikavimą.

Siekdama paremti šį užmojį, Europos Komisija, rengdama energetikos sąjungos po 2030 m. dokumentų rinkinį, įvertins orientacinį 46 proc. elektrifikavimo iki 2040 m. tikslą. Pasiekus šį tikslą, iki 2040 m. ES iškastinio kuro importo išlaidos galėtų sumažėti 260 mlrd. EUR per metus. 

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Geriausias būdas sumažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro yra aprūpinti mūsų ekonomiką elektra iš švarių vietinių šaltinių. Šiandien siūlome, kad Europa taptų pirmuoju pasaulyje tik elektros energiją naudojančiu žemynu. Nuo elektros energijos kainų mažinimo iki mūsų anglies dioksido rinkos pritaikymo prie kintančių pasaulinių realijų – tai taip pat yra investicijų ir nepriklausomumo planas. Tam, kad būtų sklandžiai pereinama prie švarios energijos, būtų lengviau verslui, ir būtų remiama dekarbonizacija. Imkimės darbo.“ 

ATLPS peržiūra. 2040 m. tikslus atitinkantis investicijų variklis

Peržiūra padės pramonei, kartu išsaugant esminį ATLPS vaidmenį vykdant su klimato kaita susijusią ir energetikos pertvarką, laikantis ES klimato teisės akto. Ja atnaujinamas linijinis mažinimo koeficientas (3,7 proc. 2031–2035 m. ir 1,7 proc. 2036–2040 m.), kad trajektorija būtų laipsniškesnė ir suderinta su vidaus klimato srities užmojų lygiu. Iki 2 proc. aukštos kokybės tarptautinių kreditų leis finansuoti dekarbonizacijos projektus užsienyje ir palengvins gyvenimą 2036–2040 m., kai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas Europoje taps sudėtingesnis.

Peržiūrėtoje ATLPS daug dėmesio bus skiriama investicijoms. Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bankui bus suteiktas 100 mlrd. EUR finansavimas, skirtas didelio masto pramonės dekarbonizacijai visoje Europoje. Kaip pirmasis banko veiklos etapas iki 2030 m. bus parengta ATLPS investicijų skatinimo priemonė. Iš ES ATLPS inovacijų fondo ir toliau bus remiamas pirmasis komercinis novatoriškų švarių technologijų taikymas įvairiuose sektoriuose. Valstybės narės turės 50 proc. savo nacionalinių ATLPS pajamų skirti investicijoms į ATLPS sektorių dekarbonizaciją. Tai iš viso sudaro daugiau kaip 100 mlrd. EUR investicijų iki 2030 m.

ATLPS pagrindas ir toliau lieka solidarumas. Modernizavimo fondas toliau rems mažesnes pajamas gaunančias valstybes nares, kad jos atnaujintų energetikos sistemas ir pertvarkytų pramonę.

Ir po 2030 m. įmonėms bus skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, jie bus glaudžiau susieti su investicijomis į dekarbonizaciją Europoje. Nacionalinės ATLPS pajamos turėtų būti reinvestuojamos į ATLPS sektorius. Principas yra aiškus – pramonės įnašas turėtų grįžti pramonei. Šis požiūris skatina ir suteikia privalumų tiems, kurie investuoja į perėjimą prie švarios energijos, ir skatina tuos, kuriems sunku pasivyti.

Pasiūlymu į ES ATLPS taip pat įtraukiamas ilgalaikis anglies dioksido absorbavimas. Tai suteiks papildomo lankstumo sektoriams, kuriems sunkiausia sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir kartu padės plėsti šias technologijas.

Atskiru pasiūlymu dėl lyginamųjų indeksų siekiama pramonei skirti daugiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų – 2026–2030 m. laikotarpiu jų vertė sudarytų 6 mlrd. EUR. Sektoriuose, kuriems taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekis bus mažinamas lėčiau, o laipsniškas panaikinimas bus pratęstas iki 2038 m.

Europos Komisija taip pat siūlo reformuoti rinkos stabilumo rezervą (RSR), kad būtų dar labiau sustiprintas rinkos stabilumas ir investicijų nuspėjamumas, išlaikytas likvidumas ir sumažintas pernelyg didelis kainų svyravimas. Tai papildo Europos Komisijos balandžio mėn. pasiūlymą sustabdyti automatinį rezerve laikomų apyvartinių taršos leidimų pripažinimą negaliojančiais.

Pasiūlymu sustiprinama aviacijos ir jūrų transporto sektoriams taikoma ES ATLPS, be to, ji išplečiama įtraukiant atliekų deginimą. Atliekant peržiūrą šiuose sektoriuose kuriamos naujos verslo galimybės, šalinama reikalavimų apėjimo rizika ir sudaromos vienodos sąlygos. Juo taip pat užtikrinamas suderinamumas su tarptautiniais pokyčiais.

Elektrifikavimo veiksmų planas

Elektrifikacijos nauda Europos vartotojams yra akivaizdi: važiuojant elektrinėmis transporto priemonėmis su baterijomis galima sutaupyti iki 78 proc., palyginti su analogiškais iškastiniu kuru varomais automobiliais. Perėjus nuo dujinių katilų prie šilumos siurblių, vidutinės ES namų ūkių išlaidos šildymui sumažėja iki 60 proc., o tai duoda didelės papildomos naudos prisitaikant prie klimato kaitos. Tačiau vis dar yra kliūčių plataus masto elektrifikacijos pritaikymui.

Elektra dažnai kainuoja tris kartus daugiau nei dujos. Įrengti tinklo jungtis gali užtrukti metų metus. Pernelyg daug novatoriškų technologijų niekada nepasiekia komercinio masto. Įmonės turi per mažai paskatų pereiti nuo iškastinio kuro prie elektros energijos. Visos šios kliūtys šalinamos elektrifikavimo veiksmų planu.

Plane daugiausia dėmesio skiriama elektros energijos ir iškastinio kuro energijos kainų atotrūkio mažinimui ir švaresnių, elektra grindžiamų technologijų, pavyzdžiui, šilumos siurblių, elektrinių transporto priemonių ir baterijų, naudojimo visoje Europoje skatinimui. Veiksmų planu siekiama elektros energijos ir dujų sektoriui sudaryti vienodas sąlygas. Jų kainų skirtumas dažnai atgraso nuo perėjimo prie švaresnių variantų, tokių kaip šilumos siurbliai, elektrinės transporto priemonės ir elektriniai pramonės procesai.

Siekiant išspręsti šią problemą, pasiūlymu dėl sąskaitų už elektros energiją pritaikymo ateičiai ES valstybėms narėms bus suteikta galimybė sumažinti tinklo mokesčius tam tikroms vartotojų grupėms ir mokesčius daug energijos vartojančioms įmonėms. Juo taip pat skatinama sparčiau diegti pažangiuosius skaitiklius, kurie padės vartotojams lengviau taupyti energiją. Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad elektros energija nebūtų apmokestinama daugiau nei dujos.

Veiksmų plane taip pat siūlomi sprendimai, kaip sumažinti išankstines elektrifikavimo technologijų sąnaudas pagrindiniuose paklausos sektoriuose, pavyzdžiui, pastatų, transporto ir pramonės sektoriuose. Jame nustatytos įvairios priemonės, kurias galima sutelkti, pavyzdžiui, socialinės išperkamosios nuomos schemos, ATLPS finansinės priemonės, įskaitant Socialinį klimato fondą ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką, ir švarios šilumos rinkos mechanizmas.

Tam, kad galėtume vykdyti elektrifikaciją, turime paspartinti savo tinklo įrengimą. Europos elektros tinklai yra vieni didžiausių ir patikimiausių pasaulyje. Tačiau naujų prijungimų laukimo sąrašai yra ilgi, o esamas tinklas nėra naudojamas taip efektyviai, kaip galėtų būti. Šie uždaviniai sprendžiami praėjusiais metais pasiūlytu elektros tinklų dokumentų rinkiniu; jei teisės aktų leidėjai jį sklandžiai priims iki metų pabaigos, tai bus svarbus žingsnis Europai spartinant elektrifikaciją.

Planu šalinamos kitos kliūtys, be kita ko, lėtas novatoriškų elektrifikavimo sprendimų diegimas: bus skatinama perspektyvių investicinių projektų ir švarios energijos technologijų gamybos pajėgumų plėtra. Juo įtvirtinamas visos vertės grandinės metodas, siekiant parodyti ekonominę elektrifikacijos vertę, pradedant investicijomis į įgūdžius ir darbo vietų kūrimo potencialą. Elektrifikacija gali sukurti šimtus tūkstančių kokybiškų darbo vietų. Turime užtikrinti, kad mūsų darbuotojai būtų pasirengę.

Daugiau informacijos

Pasiūlymas dėl ATLPS direktyvos

Pasiūlymas dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo

Pasiūlymas dėl peržiūrėtų ATLPS šilumos ir kuro santykinių taršos rodiklių verčių

ATLPS direktyvos poveikio vertinimas (įskaitant ATLPS aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose)

Klausimai ir atsakymai. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

Komunikatas „Elektrifikavimo veiksmų planas“ (COM/2026/595)

Klausimai ir atsakymai. ES elektrifikavimo veiksmų planas ir tinklo mokesčiai

Informacijos suvestinė. ES elektrifikavimo veiksmų planas ir tinklo mokesčiai

Komunikatas „Elektrifikavimo veiksmų planas“ (COM/2026/595)

Paskelbimo data
2026 m. liepos 20 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje