Europos Komisija atnaujina ES pramonės strategiją

Šiandien Europos Komisija pristatė atnaujintą ES pramonės strategiją, kad jos pramonės užmojai atitiktų naujas po COVID-19 krizės susiklosčiusias aplinkybes ir padėtų skatinti pertvarką siekiant tvaresnės, labiau skaitmenizuotos, atsparesnės ir pasauliniu mastu konkurencingesnės ekonomikos. Atnaujintos strategijos dėmesio centre – MVĮ: numatyta tikslinė finansinė parama ir priemonės, kad MVĮ ir startuoliai galėtų įsitraukti į dvejopą pertvarką.

Atnaujintoje pramonės strategijoje daugiausia dėmesio skiriama bendrosios rinkos atsparumo didinimui, ES strateginės priklausomybės problemos sprendimui ir dvejopos pertvarkos spartinimui.

Dėl COVID-19 protrūkio bendroji rinka patyrė didelių išbandymų dėl tiekimo apribojimų, sienų uždarymo ir susiskaidymo. Krizė parodė, kad bendrojoje rinkoje būtina išsaugoti laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą ir kad reikia bendradarbiauti stiprinant jos atsparumą sutrikimams. Todėl EK, be kita ko:

• siūlys bendrosios rinkos skubios pagalbos priemonę – struktūrinį sprendimą, skirtą užtikrinti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą būsimų krizių atveju. Ši priemonė turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą bei solidarumą ir padėti spręsti kritinio produktų trūkumo problemą spartinant produktų prieinamumą ir stiprinant bendradarbiavimą viešųjų pirkimų srityje;
• visapusiškai įgyvendins Paslaugų direktyvą , siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo esamų įsipareigojimų, įskaitant pareigą pranešti, kad būtų nustatytos ir pašalintos naujos galimos kliūtys;
• stiprins gaminių rinkos priežiūrą , remdama nacionalines valdžios institucijas, kad jos padidintų pajėgumus ir sparčiau skaitmenintų gaminių patikrinimus ir duomenų rinkimą;
• sutelks dideles investicijas MVĮ remti; parengs ir įgyvendins alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas, siekdama spręsti mokėjimų MVĮ vėlavimo problemą, ir numatydama priemones, kuriomis būtų mažinama MVĮ kylanti mokumo rizika.

Atvirumas prekybai ir investicijoms yra ES stiprybė ir ekonomikos augimo bei atsparumo šaltinis. Tačiau pandemija taip pat atskleidė, kad reikia analizuoti ir šalinti strateginę priklausomybę – tiek technologinę, tiek pramoninę. Todėl EK:

• atliko prekybos duomenimis pagrįstą analizę „iš apačios į viršų“: išanalizavus 5 200 į ES importuotų gaminių, per pirminę analizę nustatyti 137 gaminiai (kurie sudaro 6 proc. visos ES prekių importo vertės), priklausantys jautrioms ekosistemoms, kuriose ES yra labai priklausoma – daugiausia tai yra daug energijos suvartojančios pramonės šakos (pvz., žaliavos) ir sveikatos ekosistemos (pvz., vaistų sudedamosios dalys), taip pat yra kitų gaminių, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. 34 gaminiai (kurie sudaro 0,6 proc. visos ES prekių importo vertės) gali būti labiau pažeidžiami, nes jų diversifikacijos ir pakeitimo ES produkcija potencialas galimai yra nedidelis. Analizė taip pat rodo iššūkius ir priklausomybę pažangių technologijų srityje;
• teikia šešių nuodugnių apžvalgų dėl žaliavų, baterijų, veikliųjų vaistinių medžiagų, vandenilio, puslaidininkių ir debesijos bei pažangiųjų technologijų rezultatus , kuriuose pateikiama daugiau įžvalgų apie strateginės priklausomybės kilmę ir jos poveikį;
• pradės galimos priklausomybės pagrindinėse srityse, įskaitant gaminius, paslaugas ar technologijas, kurios yra svarbios dvejopai pertvarkai, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos kaupimo ir kibernetinio saugumo, antrąjį peržiūros etapą ir per EK ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą parengs stebėsenos sistemą ;
• siekia diversifikuoti tarptautines tiekimo grandines ir kurti tarptautines partnerystes;
• remia naujus pramonės aljansus strateginėse srityse, kuriose tokie aljansai yra geriausia priemonė siekiant paspartinti veiklą, kuri kitu atveju nebūtų plėtojama. EK rengiasi įsteigti Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą, Pramonės duomenų, pažangiųjų technologijų ir debesijos aljansą ir svarsto galimybę parengti Erdvėlaivių paleidimo įrenginių aljansą ir Anglies dioksido neišskiriančios aviacijos aljansą.
• Remia valstybių narių pastangas sutelkti viešuosius išteklius įgyvendinant bendriems Europos interesams svarbius projektus tose srityse, kuriose vien tik rinka negali užtikrinti proveržio inovacijų, pasinaudojant galima ES biudžeto parama.
• Skelbia strategiją ir galimus teisės aktų pakeitimus, siekiant daugiau vadovavimo standartų nustatymo srityje , be kita ko, verslo paslaugų srityje, atvirai bendradarbiaujant su kitais subjektais abipusio intereso srityse.

EK pristato naujas priemones, kuriomis siekiama paremti ekonominius žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos aspektus:

• pertvarkos būdus kuriant bendradarbiaujant su pramone, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kai reikia, pradedant nuo turizmo ir energijai imlių pramonės šakų. Tokie būdai galėtų padėti geriau suprasti pagal principą „iš apačios į viršų“ reikalingų veiksmų, kuriais būtų prisidedama prie tinkamiausių ekosistemų dvejopos pertvarkos, mastą, sąnaudas ir sąlygas ir taip parengti veiksmų planą, kuriuo būtų skatinamas tvarus konkurencingumas;
• sukuriant nuoseklią reguliavimo sistemą , kad būtų pasiekti Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslai ir 55 užmojai, be kita ko, spartinant atsinaujinančių energijos išteklių diegimą ir užtikrinant prieigą prie gausios, įperkamos ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos elektros energijos;
• teikiant MVĮ konsultacijas tvarumo klausimais ir remiat duomenimis grindžiamus verslo modelius, kad būtų kuo geriau pasinaudota žaliąja ir skaitmenine pertvarka;
• investuojant į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą , siekiant remti dvejopą pertvarką.

Šiuo metu vykdoma išsamia ES konkurencijos taisyklių peržiūra taip pat užtikrinama, kad tos taisyklės tiktų remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką europiečių labui, kuomet iš esmės keičiasi pasaulinė konkurencinė aplinka.

Daugiau informacijos:

Pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai