Europos Komisija apžvelgė padarytą pažangą tarptautinių partnerysčių srityje

Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame apžvelgiama tarptautinių partnerysčių srityje padaryta pažanga. Per pastaruosius penkerius metus ES atnaujino savo bendradarbiavimo modelį, reaguodama į kintančią geopolitinę ir geoekonominę aplinką ir pasaulinius iššūkius, visų pirma didėjantį atotrūkį siekiant darnaus vystymosi tikslų. ES perėjo nuo paramos teikėjo ir paramos gavėjo dinamikos prie abipusiškai naudingų partnerysčių, kurios duoda naudos vietos gyventojams ir stiprina atsparumą ES ir už jos ribų. Šis principas buvo įtvirtintas 2021 m. paskelbtoje strategijoje „Global Gateway“.

Tikimasi, kad iki 2027 m. pagal strategiją „Global Gateway“ bus sutelkta iki 300 mlrd. EUR tvarių viešųjų ir privačiųjų investicijų. 2021–2023 m. šalyse partnerėse visame pasaulyje sutelkta 179 mlrd. EUR investicijų, kurios padeda įgyvendinti 225 pavyzdinius projektus. Iš šios sumos 50 mlrd. EUR skyrė Europos Komisija, o 129 mlrd. EUR sutelkė ES valstybės narės, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Strategijoje „Global Gateway“ daugiausia dėmesio skiriama penkioms prioritetinėms sritims, kurių kiekviena remiama įgyvendinant konkrečius projektus įvairiuose regionuose. Keletas pavyzdžių:

1. Klimatas ir energetika. Pagal strategiją „Global Gateway“ remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, į žaliojo vandenilio įrenginius Namibijoje, siekiant panaudoti vėjo ir saulės energiją, taip pat į retųjų žemių elementų išteklius. Šia partneryste siekiama, kad Namibija taptų žaliosios energetikos lydere ir prisidėtų prie pasaulinių klimato tikslų įgyvendinimo. ES remia Kosta Rikos nacionalinį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama viešojo transporto elektrifikacijai ir kenksmingų sargaso dumblių pavertimui ekonominiais ištekliais vykdant mokslinius tyrimus ir bendradarbiaujant tokiuose sektoriuose kaip kosmetika ir biomasės gamyba Karibų jūros baseine.
2. Skaitmeninė pertvarka. Siekdama skatinti į žmogų orientuotą skaitmeninį augimą, ES paskelbė penkis skaitmeninės ekonomikos dokumentų rinkinius. Vienas iš svarbiausių pavyzdžių – Filipinuose vykdoma Žemės stebėjimo programa „Copernicus“, pagal kurią nelaimių rizikai valdyti naudojami palydovų duomenys ir gerinama junglumo infrastruktūra. ES taip pat įsteigė ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono skaitmeninį aljansą, kad paskatintų visapusišką bendradarbiavimą skaitmeninės pertvarkos srityje, įskaitant politinį dialogą kibernetinio saugumo klausimais.
3. Transporto jungtys. Siekdama pagerinti transporto infrastruktūrą ir reguliavimo sistemas, ES įsipareigojo remti didelio masto projektus, pavyzdžiui, Transkaspijos transporto koridorių ir Lobito koridorių, kuriais siekiama pagerinti prekybos maršrutus tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Lobito koridorius pagerins jungtį tarp Angolos Lobito uosto ir Kongo Demokratinės Respublikos bei Zambijos, o Transkaspijos projektas sustiprins Vidurinės Azijos, kaip junglumo centro, vaidmenį.
4. Sveikata. ES visuotinės sveikatos strategijoje daugiausia dėmesio skiriama sveikatos sistemų ir vaistų tiekimo grandinių stiprinimui, geresnės sveikatos užtikrinimui ir grėsmių sveikatai prevencijai. Pavyzdžiui, Europos komandos iniciatyva dėl vakcinų ir vaistų gerinamos galimybės gauti vakcinų ir sveikatos priežiūros paslaugų Afrikoje, be kita ko, kuriami vietos gamybos pajėgumai, nes tai labai svarbu didinant atsparumą pasauliniams sveikatos iššūkiams.
5. Švietimas ir moksliniai tyrimai. ES padidino investicijas į švietimą nuo 7 proc. iki 13 proc., ypač daug dėmesio skirdama lyčių lygybei ir mokytojų rengimui. Regionine mokytojų iniciatyva Afrikoje siekiama iki 2030 m. išspręsti 15 mln. papildomų mokytojų trūkumo problemą, kad iki to laiko būtų pasiektas visuotinis pradinio ir vidurinio išsilavinimo lygis.

Komunikate taip pat apžvelgiamas ES įsitraukimas esant nestabilioms aplinkybėms ir nestabiliose šalyse, kuriose pagrindinis tikslas yra šalinti pagrindines pažeidžiamumo priežastis ir remti pagrindinius gyventojų poreikius bei pragyvenimo šaltinius, kartu užtikrinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos ryšį. 

ES išplėtė veiksmų mastą, kad būtų užtikrintas visapusiškas atsakas ir būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys. Išorės aspektas yra esminė Migracijos ir prieglobsčio pakto sudedamoji dalis ir, laikydamasi Pakto, ES sustiprino bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis.

Siekdama toliau remti darnaus vystymosi tikslus, ES gerokai sustiprino daugiašalį bendradarbiavimą su pasaulinėmis institucijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, G7 / G20 ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, kad galėtų formuoti pasaulinę politiką. Įgyvendindama savo prioritetus, ES skyrė daug finansinių įnašų tarptautinėms iniciatyvoms, kuriomis skatinama visuotinė sveikata, švietimas ir lygybė, įskaitant 700 mln. EUR Pasaulinei partnerystei švietimo srityje (2021–2027 m.), 427 mln. EUR Pandemijų fondui ir 300 mln. EUR Vakcinacijos aljansui (GAVI), kad būtų išplėsta prieiga prie vakcinų skurdesnėse šalyse.

Kitas pagrindinių laimėjimų – 2023 m. lapkričio mėn. pasirašytas Samoa susitarimas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, kuriuo siekiama stiprinti ES bendradarbiavimą su šiais regionais. Šis susitarimas padeda ES išlaikyti savo, kaip jaunimo, lygybės, lyčių ir žmogaus teisių gynėjos vaidmenį.

Daugiau informacijos: 

Visas pranešimas spaudai

Komunikatas