Europos Komisija 18-ai valstybių narių, kurioms kyla rizika nepasiekti atliekų perdirbimo tikslų, rekomenduoja, kaip skatinti jų perdirbimą

Šiandien paskelbtoje ataskaitoje Europos Komisija nurodo, kurioms valstybėms narėms kyla rizika nepasiekti 2025 m. atliekų perdirbimo tikslų: perdirbti ir paruošti naudoti 55 proc. komunalinių atliekų, perdirbti 65 proc. visų pakuočių atliekų ir perdirbti tam tikrą dalį iš konkrečios medžiagos pagamintų pakuočių atliekų. Taip pat preliminariai vertinamas tikslo iki 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. įgyvendinimas.

18-ai valstybių narių kyla rizika nepasiekti vieno arba abiejų 2025 m. tikslų. Rizika nepasiekti komunalinių atliekų perdirbimo tikslo kyla Airijai, Estijai, Ispanijai Latvijai, Portugalijai, Prancūzijai, Suomijai ir Švedijai. Rizika nepasiekti abiejų 2025 m. tikslų – komunalinių atliekų ir visų rūšių pakuočių atliekų perdirbimo – kyla Bulgarijai, Graikijai, Kiprui, Kroatijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Rumunijai, Slovakijai ir Vengrijai. Kai kurios šalys ir toliau didžiąją dalį savo komunalinių atliekų šalina sąvartynuose ir greičiausiai nepasieks 2035 m. atliekų šalinimo sąvartynuose tikslo. Europos Komisija šioms valstybėms narėms teikia rekomendacijas, remdamasi nuolatine finansine ir technine parama atliekų tvarkymo rezultatams gerinti.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Atliekų kiekio mažinimo ir jų perdirbimo priemones įgyvendinti vietoje yra labai svarbu, kad pereitume prie žiedinės ekonomikos. Atliekas paversdami ištekliais galėsime siekti poveikio klimatui neutralumo, didinti energijos ir žaliavų tiekimo saugumą, kurti vietines darbo vietas ir inovacijas. Ankstyvojo perspėjimo ataskaita leidžia mums, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, nustatyti trūkumus, imtis veiksmų iki nustatytų tikslų įgyvendinimo terminų ir dalytis geriausia patikimo atliekų tvarkymo patirtimi.“

Atliekų vis daugėja

Kasmet kiekvienas europietis išmeta vidutiniškai 530 kg komunalinių atliekų (tai namų ūkių buitinės atliekos ir į jas panašios įmonių atliekos). Komunalinės atliekos, nors vis daugiau jų perdirbama ir vis mažiau jų šalinama sąvartynuose, tebėra vienas sudėtingiausių tvarkytinų atliekų srautų. Europos Sąjungoje apie 50 proc. komunalinių atliekų perdirbama arba sukompostuojama, o 23 proc. pašalinama sąvartynuose. Pakuočių atliekų tebedaugėja. 2013–2020 m. pakuočių atliekų kiekis visoje ES išaugo 15 proc. ir pasiekė beveik 80 mln. tonų. Dabar apie 64 proc. pakuočių atliekų perdirbama, tačiau perdirbamas kiekis priklauso nuo medžiagos. Perdirbama daugiau kaip 75 proc. popieriaus, kartono ir metalo pakuočių, o plastiko pakuočių – mažiau nei 40 proc.: ši problema būdinga daugumai ES šalių, daugeliui iš jų ir kyla rizika nepasiekti iš konkrečios medžiagos, t. y. plastiko, pagamintų pakuočių atliekų perdirbimo tikslo.

ES rekomendacijos ir parama

Europos Komisija teikia konkrečias rekomendacijas 18-ai valstybių narių, kurioms kyla rizika nepasiekti pagrindinių 2025 m. atliekų perdirbimo tikslų.

Rekomendacijos Lietuvai apima: remti pasirengimą pakartotinai naudoti komunalines atliekas ir vystyti pakuočių pakartotinio naudojimo sistemas; toliau plėtoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą; padidinti surinkimo efektyvumą ir sukurti komposto ir (arba) degazuotojo substrato iš biologinių atliekų kokybės valdymo sistemą; taip pat svarstyti galimybę savivaldybėms taikyti atsakomybę už konkrečių privalomų atskiro atliekų surinkimo tikslų įgyvendinimą, nustatant su rezultatais susijusią finansinio atlygio ir nuobaudų sistemą.

Europos Komisija toliau padės valstybėms narėms įgyvendinti ES atliekų teisės aktus, teikdama ES fondų paramą, techninę paramą. Tačiau atsakomybė už politikos pastangų intensyvinimą ir veiksmų vietoje stiprinimą tenka nacionalinės valdžios institucijoms.

Daugiau informacijos:

Ankstyvojo perspėjimo ataskaita dėl Lietuvos

Bendra ataskaita

Visas pranešimas spaudai