Europa siekia iki 2030 m. tapti pasauline gyvybės mokslų lydere

Europos Komisija paskelbė naują strategiją, kad Europa iki 2030 m. taptų patraukliausia gyvybės mokslų vieta pasaulyje.

Gyvybės mokslai, t. y. gyvųjų sistemų, pradedant ląstelėmis ir baigiant ekosistemomis, moksliniai tyrimai, yra itin svarbūs mūsų sveikatai, aplinkai ir ekonomikai. Jais skatinamos inovacijos medicinos, maisto ir tvarios gamybos srityse. Jų indėlis į ES ekonomiką – beveik 1,5 trln. EUR sukuriamos pridėtinės vertės ir 29 mln. darbo vietų.

Strategijoje numatyta kasmet šiai sričiai skirti daugiau kaip 10 mlrd. EUR iš dabartinio ES biudžeto ir nustatytas suderintas požiūris į visą gyvybės mokslų vertės grandinę. Strategija siekiama paspartinti inovacijas, palengvinti patekimą į rinką ir didinti visuomenės pasitikėjimą naujomis technologijomis, užtikrinant, kad jos būtų naudingos žmonėms ir planetai.

Už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné sakė: „Europa jau seniai yra pasaulinė gyvybės mokslų ekonomikos lyderė. Šiandieniniame vis konkurencingesniame pasaulyje Europos Komisija siekia naujų šio sektoriaus užmojų trimis pagrindiniais konkurencingumo darbotvarkės elementais: supaprastinimu, investicijomis ir stipresne bendrąja rinka.“

Už sveikatą ir gyvūnų gerovę atsakingas Europos Komisijos narys Olivéris Várhelyi sakė: „Mūsų naujoji strategija – tai įsipareigojimas užtikrinti, kad Europa pirmautų gyvybės mokslų inovacijų srityje tam, kad Europos pacientai galėtų kuo greičiau naudoti pažangiausius terapijos būdus. Ji yra būsimo Europos biotechnologijų akto, medicinos priemonių reglamentų modernizavimo ir naujo Širdies ir kraujagyslių sveikatos plano pagrindas. Stiprinant mokslinius tyrimus ir skatinant drąsias inovacijas ne tik gerinama sveikata ir gerovė – gyvybės mokslai taip pat skatina konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Dedame pagrindą sveikesnei ir pažangesnei Europai.“

Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga Europos Komisijos narė Ekaterina Zaharieva sakė: „Mokslas keičia gyvenimą, bet tik tuomet, kai palaikome juo užsiimančius žmones. Įgyvendindama šią strategiją Europa būtent tai ir daro – finansuoja gyvybės mokslus nuo laboratorijos iki rinkos, remia startuolius, spartina patekimą į rinką ir stiprina pasitikėjimą. Užtikriname, kad drąsios idėjos neliktų laboratorijoje, kad jos pagerintų gyvenimą čia, Europoje. Tai ne tik pagerins mūsų piliečių gyvenimą, bet ir padarys Europą patrauklesne ir konkurencingesne vieta gyvybės mokslų bendrovėms investuoti, diegti inovacijas ir augti.“

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Europos gyvybės mokslų strategija – labai svarbi Lietuvai. Jau šiuo metu šalyje turime stiprią gyvybės mokslų bendruomenę, kuriančią pažangius sprendimus. Šis sektorius reikšmingai prisideda prie Lietuvos BVP, bet dar turi daug potencialo augti. Vienas iš būdų, kaip spartinti augimą – intensyviau naudotis ES turimomis finansavimo priemonėmis. Tikiu, kad šių priemonių pagalba Europa ir Lietuva taps vienomis patraukliausių vietų vystyti gyvybės mokslus.“

Strategijoje siūlomi toliau išvardyti veiksmai.

1. Mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos optimizavimas
2. Sąlygų sparčiam gyvybės mokslų inovacijų patekimui į rinką sudarymas
3. Pasitikėjimo inovacijomis, jų diegimo ir naudojimo didinimas

Europos Komisija parengs ES investicijų planą, kad palengvintų daugiašalių klinikinių tyrimų finansavimą ir sustiprintų Europos klinikinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Strategija taip pat bus skatinamas bendros sveikatos koncepcijos taikymas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, o mikrobiomu grindžiamiems sprendimams kurti ir diegti pagal 2026–2027 m. programos „Europos horizontas“ darbo programas bus sutelkta iki 100 mln. EUR. Be to, 250 mln. EUR bus sutelkta tarpsektorinėms gyvybės mokslų technologijoms, remiant naujų pramonės inovacijas ir tvarumą skatinančių produktų kūrimą, įskaitant naujos koncepcijos metodikas, naujas molekules, pažangiąsias medžiagas ir veiksmingesnę biotechnologijomis pagrįstą gamybą.

Siekdama paspartinti gyvybės mokslų inovacijų patekimą į rinką, Europos Komisija parengs ES biotechnologijų aktą, kuriuo bus sukurta inovacijoms palankesnė sistema visuose biotechnologijų sektoriuose. Europos Komisija, pasinaudodama Europos inovacijų tarybos portfeliu ir jos patikimų investuotojų tinklu, taip pat sukurs ryšių užmezgimo sąsają, kad sujungtų startuolius, pramonę ir investuotojus.

Europos Komisija sutelks 300 mln. EUR, kad paskatintų gyvybės mokslų inovacijų viešuosius pirkimus tokiose srityse kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, naujos kartos vakcinos ir įperkami sprendimai dėl vėžio. Europos Komisija taip pat įsteigs Gyvybės mokslų koordinavimo grupę, kad suderintų visų sektorių politiką ir finansavimą ir paremtų bendradarbiavimą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pramonę ir piliečius.

Pagrindiniai faktai

EK Pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė apie strategiją savo politinėse gairėse. Strategija yra Konkurencingumo kelrodžio dalis.

Europa jau seniai pirmauja gyvybės mokslų srityje, nes turi stiprią žinių bazę ir mokslinę kompetenciją, tačiau nusileidžia kitiems pasaulio veikėjams mokslinių tyrimų pritaikymo realiame gyvenime srityje. Tarp iššūkių – fragmentuotos inovacijų ekosistemos, nepakankamai panaudojami duomenys ir dirbtinis intelektas, lėtas diegimas rinkoje.

Strategija grindžiama viešomis konsultacijomis ir gausiais įrodymais, įskaitant du Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrimus: „Gyvybės mokslų sektoriai ES – ekonomikos augimo ir inovacijų varomoji jėga“, kuriame pabrėžiama, kad sektoriuje dirba 29 mln. žmonių ir sukuriama 1,5 trln. EUR pridėtinė vertė, ir „Gyvybės mokslų patentų tendencijos: dėmesys vaistams ir medicinos technologijoms“, kuris rodo, kad ES su 17 proc. patentų užima antrą vietą pasaulyje.

Daugiau informacijos

Gyvybės mokslams rinkis Europą. Strategija, kuria siekiama, kad iki 2030 m. ES taptų patraukliausia gyvybės mokslų vieta

Klausimai ir atsakymai

Informacijos suvestinė