ES investuos daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų į transporto infrastruktūrą Lietuvoje

Europos Komisija atrinko 134 transporto projektus, kuriems iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), skirtos ES strateginėms investicijoms į infrastruktūrą įgyvendinti, lėšų bus skirta per 7 mlrd. eurų ES dotacijų. Projektams Lietuvoje numatyta skirti 526,6 mln. eurų. 

Šiame finansavimo etape apie 83 proc. lėšų bus skirta projektams, kuriais siekiama ES klimato srities tikslų, gerinamas ir modernizuojamas transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ES geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų kelių tinklas. Geležinkelių projektams bus skirta 80 proc. iš bendros 7 mlrd. EUR sumos. 

Už klimato politiką ir transportą atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra sakė: „Tai didžiausias kvietimas teikti paraiškas pagal dabartinę EITP transporto programą. Atrinkti projektai padės transformuoti Europos transporto tinklą, užtikrinant, kad ekologiškesnių rūšių transportas būtų veiksmingesnis ir patrauklesnis keleiviams ir kroviniams gabenti, kartu didinant saugumą visame TEN-T. Ypač džiaugiuosi dėl finansavimo keliems projektams, kuriais remiami ES ir Ukrainos solidarumo koridoriai. Šie nauji koridoriai yra labai svarbūs siekiant padėti Ukrainai ir Moldovai integruotis į ES.“

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Europos Sąjunga ir toliau remia Lietuvai svarbius infrastruktūros projektus. Naujausiame finansavimo etape Lietuvai yra numatyta skirti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų tokiems infrastruktūros objektams kaip europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, automagistralės „Via Baltica“ 12 km atkarpa nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas bei oro eismo infrastruktūros modernizavimas.“

Finansavimas bus skirtas dideliems projektams, kuriais siekiama pagerinti tarpvalstybines geležinkelių jungtis pagrindiniame TEN-T tinkle – Baltijos valstybėse narėse („Rail Baltica“), tarp Prancūzijos ir Italijos (Lionas – Turinas) ir tarp Danijos bei Vokietijos (Fėmarno sąsiaurio tunelis).

Paramą infrastruktūrai atnaujinti gaus apie 20 jūros uostų Airijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Maltoje, Lietuvoje, Kipre, Kroatijoje, Graikijoje ir Lenkijoje. Po atnaujinimo dalis jų galės tiekti nuo kranto tiekiamą elektrą laivams arba transportuoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Vidaus vandenų kelių infrastruktūros darbais bus pagerintos tarpvalstybinės jungtys tarp Prancūzijos ir Belgijos Senos–Šeldės baseine ir tarp Rumunijos bei Bulgarijos Dunojuje. Finansavimą taip pat gaus Austrijos, Vokietijos ir Nyderlandų vidaus vandenų uostai, kad galėtų toliau skatinti Europos upių ir kanalų tinklų naudojimą tvariam transportui.

Kelių transporto srityje pradėjus taikyti sąveikiąsias intelektines transporto sistemas ir paslaugas ir sukūrus naujas ir saugias stovėjimo aikšteles padidės tiek asmenų, tiek specialistų saugumas.

Oro eismo valdymo projektais bus toliau plėtojamas Bendras Europos dangus, kad oro transportas taptų veiksmingesnis, saugesnis ir tvaresnis.

Keliais projektais bus padidinti ES ir Ukrainos solidarumo koridorių, sukurtų siekiant palengvinti importą ir eksportą tarp Ukrainos ir ES, pajėgumai. Šie projektai apima: kelių transporto infrastruktūros sienos perėjimo punktuose tarp Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos gerinimą; darbus, skirtus padidinti Vengrijos – Ukrainos geležinkelio transporto sienos perėjimo punkto pajėgumus; naują kelio atkarpą Lenkijoje, pratęsiant kelią iki sienos su Ukraina; tyrimus ir darbus, kuriais siekiama Ukrainos geležinkelių sistemą integruoti į ES.

Tolesni veiksmai

Valstybėms narėms patvirtinus 134 projektų sąrašą, Europos Komisija oficialiai priims finansavimo sprendimą, o tada CINEA pradės rengti susitarimus dėl dotacijų.

Rezultatai yra preliminarūs ir galutiniais taps tik tada, kai Europos Komisija priims atitinkamą sprendimą dėl dotacijos skyrimo.

Pagrindiniai faktai

Pagal šį kvietimą teikti paraiškas, kurio terminas buvo 2024 m. sausio 18 d., iš viso pateikti 408 projektai, iš kurių atrinkti 134 projektai.

ES finansavimas bus teikiamas kaip dotacijos, kurios bus naudojamos visoms projekto išlaidoms bendrai finansuoti.

Pagal 2021–2027 m. EITP transporto programą dotacijoms TEN-T projektams valstybėse narėse bendrai finansuoti numatyta 25,8 mlrd. eurų. Nuo 2014 m. pagal EITP paremta beveik 1 500 projektų (neįskaičius šiandien atrinktų projektų), kuriems skirta beveik 37,5 mlrd. eurų.

Nuo rytojaus, liepos 18 d., atnaujintu TEN-T reglamentu dar sustiprintos pastangos sukurti tvarų ir atsparų transporto tinklą Europos Sąjungoje. Juo skatinamas tvarių rūšių transportas, skaitmenizacija ir daugiarūšiškumas, kartu atsižvelgiant į klimato ir karinio mobilumo iššūkius.

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos pateikta čia.

Atriktų projektų sąrašas