Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. gegužės 18 d.Atstovybė Lietuvoje

ES imasi veiksmų ES gynybos pajėgumams, pramoninei ir technologinei bazei stiprinti

Europos Komisija ir ES vyriausiasis įgaliotinis pateikė gynybos investicijų trūkumo analizę ir pasiūlė tolesnius veiksmus, būtinus Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei stiprinti.

Inside view of an helicopter
Europos Sąjunga, 2019

Rusijos neišprovokuota agresija prieš Ukrainą turi didelį poveikį Europos gynybai, dėl kurios didėja ES valstybių narių karinės išlaidos. Šiandienos bendru komunikatu EK ir ES vyriausiasis įgaliotinis siekia padėti valstybėms narėms investuoti kartu ir efektyviau.

Bendrame komunikate numatomi nauji tikslai kurti tvirtesnę Europą gynybos srityje. Jame daugiausia dėmesio skiriama bendram karinės įrangos įsigijimui, strateginiam gynybos programavimui, kad būtų nustatyti aiškesni prioritetai, ir paramai Europos pramoninei bazei, įskaitant Europos gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros sistemos – Europos gynybos fondo (EGF) – stiprinimą. ES iniciatyvos, kuriomis skatinamas bendradarbiavimas gynybos srityje, taip pat padeda stiprinti teisingesnį transatlantinį naštos pasidalijimą ir veiksmingesnį Europos indėlį NATO.

Gynybos investicijų trūkumas

Atsižvelgdami į Europos gynybos agentūros atliktą investicijų trūkumo analizę, EK ir ES vyriausiasis įgaliotinis nagrinėja trijų pagrindinių rūšių poreikius: gynybos išlaidos, gynybos pramonės poreikiai ir gynybos pajėgumų poreikiai.

Išlaidos gynybai. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES valstybės narės jau paskelbė, kad per ateinančius metus padidins savo gynybos biudžetus dar beveik 200 mlrd. EUR. Nors šis padidėjimas yra labai svarbus, jis atsiranda po daugelio metų biudžetų mažinimo ir didelio investicijų trūkumo. 1999–2021 m. bendros ES išlaidos gynybai padidėjo 20 proc., o JAV – 66 proc., Rusijos – 292 proc., Kinijos – 592 proc. Jei nebus laikomasi suderinto požiūrio, išlaidų padidėjimas gali lemti tolesnį susiskaidymą ir sumenkinti iki šiol padarytą pažangą.

Gynybos pramonės poreikiai. Nepaisant bendro sektoriaus konkurencingumo, esama sunkumų ir spragų. Kadangi paklausa yra susiskaidžiusi, pramonė taip pat išlieka struktūrizuota nacionaliniu pagrindu, ypač už aeronautikos ir raketų sektorių ribų. Taip pat egzistuoja priklausomybė nuo tam tikros pagrindinės gynybos įrangos, kurios sprendimų nesiūlo Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė.

Pajėgumų poreikiai. Pabrėžti trys skubūs prioritetai: atsargų papildymas, pakeičiant nuo sovietų laikų išlikusias sistemas ir stiprinant oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Be šių skubių pajėgumų poreikių, bendrame komunikate siūloma dirbti ties keliais konkrečiais strateginiais vidutinės trukmės ir ilgalaikiais pajėgumais oro, sausumos, jūrų, kosmoso ir kibernetinės gynybos srityse.

Priemonės šiems poreikiams patenkinti

Siekdami padėti patenkinti poreikius ir pašalinti trūkumus, EK ir ES vyriausiasis įgaliotinis nustatė konkrečių priemonių, kuriomis siekiama stiprinti Europos gynybos paklausą vykdant bendrus viešuosius pirkimus ir didinti pasiūlą priemonėmis, skirtomis pramonės gamybos pajėgumams remti.

Artimiausioje perspektyvoje Europos Komisija, ES vyriausiasis įgaliotinis ir Europos gynybos agentūros vadovas greitai įsteigs Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupę, kuri dirbs su ES valstybėmis narėmis, kad padėtų koordinuoti labai trumpalaikių viešųjų pirkimų poreikius. Darbo grupė taip pat koordinuos veiksmus su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)/ES kariniame štabe įsteigta informacijos rinkimo grupe, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti karinę pagalbą Ukrainai.

Remiantis darbo grupės darbu, bus pasiūlyta trumpalaikė ES gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo vykdant bendrus viešuosius pirkimus priemonė, kuri padėtų ES valstybėms narėms bendradarbiaujant patenkinti labiausiai neatidėliotinus ir svarbiausius poreikius. Europos Komisija yra pasirengusi per dvejus metus skirti 500 mln. EUR iš ES biudžeto, kad paskatintų valstybes nares bendradarbiauti tenkinant šiuos poreikius.

Ši trumpalaikė priemonė sudarys sąlygas sukurti ES gynybos srities bendrų viešųjų pirkimų sistemą. Šiuo tikslu 2022 m. trečiąjį ketvirtį Europos Komisija pasiūlys Europos gynybos investicijų programos reglamentą. Juo bus nustatytos sąlygos ES valstybėms narėms sudaryti Europos gynybos pajėgumų konsorciumus (EDCC). Konsorciumų valstybės narės dalyvaujančioms valstybėms narėms bendrai įsigys gynybos pajėgumų, kurie plėtojami bendradarbiaujant Europos Sąjungoje ir kuriems bus netaikomas PVM. Be to, susijęs ES finansavimas gali būti teikiamas didelės ES svarbos projektams.

Parama bendriems viešiesiems pirkimams papildo iki šiol dėtas pastangas gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje per Europos gynybos fondą.

Be to, Europos Komisija ir ES vyriausiasis įgaliotinis siūlo palaipsniui pereiti prie bendro ES gynybos programavimo ir viešųjų pirkimų funkcijos, kuri leistų geriau apibrėžti pajėgumų prioritetus.

Galiausiai, siekiant sustiprinti Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat reikia parengti tvirtą Europos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo veiksmų planą.

Šiuo tikslu Europos Komisija:

  • bendradarbiaudama su Europos gynybos agentūra, atliks išsamią ES esamų ir būtinų papildomų pramonės gamybos pajėgumų inventorizaciją; 
  • pasiūlys iniciatyvą dėl ypatingos svarbos žaliavų, įskaitant teisėkūros priemones, kad gynybos pramonei būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis svarbiausiomis žaliavomis, taip stiprinant ES atsparumą ir tiekimo saugumą;
  • rengs tolesnes priemones, kad būtų užtikrinta galimybė įgyti gynybos srities įgūdžių, reikalingų pramonės pajėgumams didinti;
  • apsvarstys galimus dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pakeitimus siekiant pagerinti civilinių ir gynybos priemonių sąveiką;
  • rengs tolesnes priemones (pvz., koordinuotus kvietimus teikti paraiškas pagal esamas ES priemones ir Europos investicijų banko paskoloms), kad plėtojant strateginius projektus būtų remiamos ypatingos svarbos technologijos ir pramonės pajėgumai;
  • atliekant ES ilgalaikio biudžeto laikotarpio vidurio peržiūrą, apsvarstys galimybę stiprinti Europos gynybos fondo ir karinio mobilumo biudžetus pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone;
  • paspartins gynybos srities priemonės CASSINI sukūrimą siekiant pritraukti naujų rinkos dalyvių ir remti gynybos inovacijas.

Europos investicijų bankas taip pat turėtų įvertinti, ar padidinti savo paramą Europos gynybos pramonei ir bendriems viešiesiems pirkimams, išplečiant ją už dvejopo naudojimo.

Siūlomos priemonės padės ES tapti tvirtesne tarptautine partnere, taip pat ir NATO, kuri tebėra jos narių kolektyvinės gynybos pagrindas.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Bendras komunikatas apie gynybos investicijų poreikius ir būsimus veiksmus

Klausimai ir atsakymai

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. gegužės 18 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje