EK siūlo skubią intervenciją į Europos energijos rinkas, kad būtų galima sumažinti europiečių sąskaitas

Europos Komisija siūlo skubią intervenciją į Europos energijos rinkas, kad būtų galima sumažinti staigų pastarojo meto kainų augimą. ES susiduria su didelio energijos paklausos ir pasiūlos neatitikimo padariniais, daugiausia dėl to, kad Rusija savo energijos išteklius nuolat naudoja kaip ginklą. Kad būtų galima sumažinti dėl to padidėjusį spaudimą Europos namų ūkiams ir įmonėms, Europos Komisija šiuo metu žengia dar vieną žingsnį siekdama spręsti šią problemą: ji siūlo išskirtines elektros energijos paklausos mažinimo priemones, kurios padės sumažinti elektros energijos išlaidas vartotojams, ir priemones, kuriomis energetikos sektoriaus pajamų perviršis būtų perskirstytas galutiniams vartotojams. Šie pasiūlymai papildo anksčiau sutartas dujų saugyklų užpildymo ir dujų paklausos mažinimo priemones, kurių imtasi ruošiantis artėjančiai žiemai. Europos Komisija taip pat tęsia darbą, kad padidintų rinkos operatorių likvidumą, sumažintų dujų kainą ir ilgainiui reformuotų elektros energijos rinkos modelį.

Pirmas būdas spręsti aukštų kainų problemą – sumažinti paklausą. Taip galima paveikti elektros energijos kainas ir užtikrinti bendrą stabilizuojamąjį poveikį rinkai. Siekdama sutelkti dėmesį į brangiausias elektros energijos vartojimo valandas, kai elektros energijos gamyba naudojant dujas daro didelį poveikį kainai, Europos Komisija siūlo nustatyti įpareigojimą pasirinktomis didžiausios kainos valandomis sumažinti elektros energijos suvartojimą bent 5 proc. Valstybės narės turės nustatyti 10 proc. valandų, kuriomis tikėtina kaina yra didžiausia, ir sumažinti paklausą tomis piko valandomis. Europos Komisija taip pat siūlo, kad valstybės narės iki 2023 m. kovo 31 d. siektų sumažinti bendrą elektros energijos paklausą bent 10 proc. Šiam paklausos sumažinimo tikslui pasiekti jos gali pasirinkti tinkamas priemones. Tarp jų gali būti finansinė kompensacija. Sumažinus paklausą piko metu, dujų suvartojimas per žiemą sumažėtų 1,2 mlrd. m³. Kad įvykdytume klimato srities įsipareigojimus pagal Europos žaliąjį kursą, taip pat labai svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Europos Komisija taip pat taip pat siūlo laikiną viršutinę pajamų ribą mažesnes ribines sąnaudas patiriantiems elektros energijos gamintojams, t. y. gamintojams, naudojantiems technologijas, kurių sąnaudos mažesnės, pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos ir lignito. Tų gamintojų tinklui tiekiamos elektros energijos sąnaudos nesiekia brangesnių gamintojų, kurių ribinės sąnaudos įprastos, nustatytos kainos lygio. Šie mažesnes ribines sąnaudas patiriantys gamintojai gauna išskirtines pajamas, o jų veiklos sąnaudos palyginti stabilios, nes brangios dujomis kūrenamos elektrinės padidino jų gaunamą didmeninę elektros energijos kainą. Europos Komisija siūlo, kad pajamų, gaunamų patiriant mažesnes ribines sąnaudas, viršutinė riba būtų 180 EUR/MWh. Taip bus sudarytos sąlygos gamintojams padengti savo investicines ir veiklos sąnaudas, netrukdant investuoti į naujus pajėgumus pagal mūsų 2030 ir 2050 m. energijos ir klimato srities tikslus. Viršutinę ribą viršijančias pajamas gautų valstybių narių vyriausybės ir jas panaudotų siekdamos padėti energijos vartotojams sumažinti sąskaitas. Elektros energija prekiaujančios valstybės narės raginamos, vadovaudamosi solidarumo principu, sudaryti dvišalius susitarimus, kad pasidalytų dalimi gaminančiosios valstybės pajamų, gautų patiriant mažesnes ribines sąnaudas, mažai elektros energijos pagaminančios valstybės narės galutinių vartotojų naudai. Tokie susitarimai turi būti sudaryti iki 2022 m. gruodžio 1 d., kai valstybės narės grynasis elektros energijos importas iš kaimyninės šalies sudaro ne mažiau kaip 100 proc.

Trečia, Europos Komisija taip pat siūlo laikiną solidarumo įnašą, pagrįstą perviršiniu pelnu, gautu iš veiklos naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, kuriems pajamų, gaunamų patiriant mažesnes ribines sąnaudas, viršutinė riba netaikoma. Nustačius šį ribotos trukmės įnašą būtų išlaikytos paskatos investuoti į žaliąją pertvarką. Jį valstybės narės rinktų iš 2022 m. pelno, kuris daugiau kaip 20 proc. viršytų ankstesnių trejų metų pelno vidurkį. Pajamas gautų valstybės narės ir jas nukreiptų energijos vartotojams, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams, labai paveiktoms įmonėms ir energijai imliems pramonės sektoriams. Valstybės narės taip pat gali finansuoti tarpvalstybinius projektus, atitinkančius „REPowerEU“ tikslus, arba dalį pajamų panaudoti bendram užimtumo apsaugos priemonių arba investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą skatinimo priemonių finansavimui.

Dar viena intervencinė priemonė, susijusi su elektros energijos rinkos taisyklėmis, – Europos Komisijos pasiūlymas išplėsti Energijos kainų priemonių rinkinį, kurio paskirtis yra padėti vartotojams. Pasiūlymais pirmą kartą būtų leidžiama taikyti mažesnes už sąnaudas reguliuojamas elektros energijos kainas. Jas taip pat būtų galima taikyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Kaip trečiadienį, rugsėjo 7 d., paskelbė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, EK ir toliau ieškos kitų būdų, kaip sumažinti kainas Europos vartotojams ir pramonei ir kaip sumažinti spaudimą rinkai. Europos Komisija išsamiau aptars su valstybėmis narėmis, kaip geriausia mažinti dujų kainas, taip pat išanalizuos įvairias idėjas dėl viršutinių kainų ribų ir galimybę padidinti ES energijos pirkimo platformos vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas susitarimams dėl mažesnių kainų su tiekėjais, pasinaudojant savanoriškais bendrais pirkimais. Europos Komisija ir toliau rengs priemones, kuriomis didinamas likvidumas energetikos įmonių rinkoje, ir peržiūrės laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis siekdama užtikrinti, kad ji ir toliau padėtų valstybėms narėms teikti būtiną ir proporcingą paramą ekonomikai, kartu užtikrinant vienodas sąlygas. Rugsėjo 9 d. neeiliniame Energetikos tarybos posėdyje valstybių narių energetikos ministrai pritarė Komisijos vykdomam darbui šiose srityse.

Pagrindiniai faktai

Europos Komisija pastaraisiais metais sprendė kylančių energijos kainų problemą, o valstybės narės nacionaliniu lygmeniu įgyvendino daug priemonių, kurias Europos Komisija pateikė 2021 m. spalio mėn. priimtame Energijos kainų priemonių rinkinyje ir 2022 m. pavasarį papildė Komunikatu „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“ ir planu „REPowerEU“. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl jos pastangų toliau naudoti energijos išteklius kaip ginklą siekiant šantažuoti Europą (tai dar labiau pablogino ir taip sudėtingą tiekimo padėtį po COVID-19 pandemijos) padėtis energijos rinkoje gerokai pablogėjo. Europos Komisija jau pasiūlė naujus minimalius dujų laikymo įpareigojimus ir paklausos mažinimo tikslus, kad būtų pagerinta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra Europoje, o valstybės narės šiuos pasiūlymus greitai priėmė iki vasaros.

Kadangi Rusija ir toliau manipuliavo dujų tiekimu, nutraukdama tiekimą į Europą dėl nepagrįstų priežasčių, įtampa ir nerimas rinkose išaugo. Vasaros mėnesiais, kurie taip pat pasižymėjo klimato kaitos sukeltomis ekstremaliomis oro sąlygomis, kainos toliau didėjo. Visų pirma sausros ir ekstremalus karštis turėjo įtakos elektros energijos gamybai naudojant hidroenergiją ir branduolinę energiją. Dėl to pasiūla dar sumažėjo. Todėl Europos Komisija Sutarties 122 straipsniu grindžiamo Tarybos reglamento forma dabar siūlo skubią intervenciją į elektros energijos rinką: bendromis europinėmis priemonėmis siekiama spręsti aukštų energijos kainų problemą ir šalinti sistemoje esančius disbalansus tarp elektros energijos tiekėjų ir galutinių vartotojų, kartu užtikrinant bendrą energijos vidaus rinkos veikimą ir užkertant kelią tiekimo saugumui kylančiai rizikai. 

Europos Komisijos narių citatos

Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Rusijos agresija ir manipuliacijos veikia pasaulines ir Europos energijos rinkas. Mūsų atsakas turi būti ryžtingas. Šiandien Komisija teikia naujus pasiūlymus, kuriuos valstybės narės gali greitai priimti ir įgyvendinti, kad sumažintų spaudimą namų ūkiams ir įmonėms. Ir toliau vieningai priešinsimės Putino pastangoms naudoti dujas kaip ginklą ir užtikrinsime, kad šiuo išskirtiniu laikotarpiu kuo labiau sumažintume didelių dujų kainų poveikį mūsų elektros energijos išlaidoms.“

Vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Šios beprecedentės priemonės yra būtinas atsakas į energijos tiekimo trūkumus ir dideles energijos kainas, su kuriais susiduria Europa. Kad jos būtų sėkmingai įgyvendintos, labai svarbu sumažinti paklausą: dėl to mažėja energijos sąskaitos, užkertamas kelias Putinui naudoti savo energijos išteklius kaip ginklą, mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis ir padedama perbalansuoti energijos rinką. Per didelėms pajamoms taikant viršutinę ribą energetikos įmonės, gaunančios neįprastai didelį pelną, bus solidarios su savo sunkumų patiriančiais klientais. Vis dėlto pirmiausia ši krizė patvirtina, kad pigaus iškastinio kuro era baigėsi ir kad turime sparčiau pereiti prie vietoje pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos.“

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson sakė: „Šiandien vykdome skubią intervenciją, susijusią su mūsų elektros energijos rinkos modeliu: nustatome viršutines pajamų ribas mažesnes sąnaudas patiriantiems elektros energijos gamintojams ir leidžiame taikyti išskirtines kainų reguliavimo priemones įmonėms ir namų ūkiams. Tai suteiks galimybę valstybėms narėms gauti pajamų ir jas nukreipti tiems, kam šiuo sunkiu metu jų reikia, nekenkiant ilgalaikiam rinkos veikimui.“

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Mūsų pasiūlymas dėl iškastinio kuro pramonės solidarumo įnašo užtikrins, kad dabartinės energijos krizės problemas spręstume sąžiningai. Šiais daugeliui itin sunkiais laikais iškastinį kurą naudojančių įmonių pelnas buvo neįprastai didelis. Todėl labai svarbu, kad jos sąžiningai prisidėtų prie paramos pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai nukentėjusiems sektoriams, taip pat prie mūsų laukiančių didžiulių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Putino pastangų naudoti energiją kaip ginklą akivaizdoje turime dėti bendras solidarumo pastangas, kad sukurtume saugesnę ir tvaresnę Europą.“

Daugiau informacijos

Tarybos reglamento dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, pasiūlymas

Klausimai ir atsakymai. Informacinis pranešimas

Informacijos suvestinė

Europos Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen 2022 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį