Nuo 2020 m., kai priimta daugiametė finansinė programa (DFP), Europos Sąjunga susidūrė su beprecendenčiais iššūkiais. Vos išėjusi iš vienos giliausių per daugiau nei šimtmetį pasaulio ekonomikos krizių ES susidūrė su didžiuliais humanitariniais ir ekonominiais padariniais bei pasekmėmis biudžetui, kuriuos sukėlė brutali Rusijos invazija į Ukrainą.
Po pandemijos suintensyvėjusi migracija apsunkino valstybių narių priėmimo ir integracijos pajėgumus. Pagal naują migracijos ir prieglobsčio paktą ES ir valstybės narės prisiims naujų įsipareigojimų, o tai reiškia papildomas išlaidas.
Staigus infliacijos ir palūkanų normų padidėjimas paveikė ES biudžetą, be kita ko, dėl staigaus priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo išlaidų padidėjimo.
Po daugelio pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimų ES deda pastangas, kad padidintų savo atvirą strateginį savarankiškumą. Siekiant skatinti ilgalaikį Europos pirmavimui būtinų technologijų konkurencingumą, reikalingos didelės investicijos.
Išnaudojus ES biudžete numatytas ribotas lankstumo galimybes ir plačiai taikant perprogramavimo procedūras, net su esamais apribojimais ES biudžetas leido Europos Sąjungai imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Siekiant spręsti šiuos įvairius iššūkius ES beveik išeikvojo ES biudžeto išteklius, todėl ES biudžeto galimybės spręsti net pačius neatidėliotiniausius uždavinius yra ribotos.
Šiandienos pasiūlymais siekiama tikslingai sustiprinti tam tikras prioritetines politikos sritis, siekiant užtikrinti, kad ateinančiais mėnesiais ES biudžetas galėtų ir toliau padėti siekti Europai svarbiausių tikslų.
Pagrindiniai elementai yra šie:
- Dotacijomis, paskolomis ir garantijomis grindžiama Ukrainai skirta priemonė. Jos bendras pajėgumas 2024–2027 m. laikotarpiu yra 50 mlrd. EUR siekiant patenkinti neatidėliotinus Ukrainos poreikius, užtikrinti atsigavimą ir modernizavimą siekiant narystės ES.
- ES biudžeto padidinimas 15 mlrd. EUR, siekiant spręsti su migracijos vidaus ir išorės aspektais susijusius klausimus, taip pat poreikius, kylančius dėl pasaulinių Rusijos agresijos karo Ukrainoje padarinių, ir stiprinti partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis.
- Europos strateginių technologijų platforma (STEP), kuria siekiama skatinti ilgalaikį ES konkurencingumą ypatingos svarbos technologijų, skaitmeninių ir giliųjų technologijų, švarių technologijų ir biotechnologijų srityse. Kad ji galėtų būti greitai ir veiksmingai įdiegta vietoje, ši platforma grindžiama esamomis priemonėmis, įskaitant programą „InvestEU“, Inovacijų fondą, Europos inovacijų tarybą (EIC) ir Europos gynybos fondą, ir jas papildo, kartu nustatant naujas lankstumo priemones ir paskatas sanglaudos finansavimui ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei.
- Veiksmingas mechanizmas, skirtas padengti didesnes priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo išlaidas dėl precendento neturinčio palūkanų normų padidėjimo. Nauja speciali EURI priemonė apims tik tas išlaidas, kurios papildys pradines 2020 m. projekcijas.
Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen sakė: „Mūsų biudžetas yra pagrindinė politikos priemonė, padedanti spręsti didžiulius iššūkius, su kuriais visi drauge susiduriame. Tačiau spaudimas nenumaldomai didėja. Šiandien siūlome tikslingai padidinti ES išlaidas, kad Ukrainai būtų teikiama stabili finansinė parama, finansuojami mūsų veiksmai migracijos srityje ir remiamos investicijos į strategines pramonės šakas. Kartu mes stipresni“.
Sritys, kurias reikia padidinti finansavimą
1. Ilgalaikė parama Ukrainai
Šiandienine peržiūra Komisija siūlo specialią priemonę, pagal kurią iki 2027 m. būtų teikiama parama Ukrainai. Tai bus integruota ir lanksti priemonė, kurios bendras pajėgumas 2024–2027 m. sudarys 50 mlrd. EUR. Metinės sumos bus nustatomos kiekvienais metais, atsižvelgiant į Ukrainos poreikius ir kintančią padėtį. Šia priemone bus užtikrintas stabilus ir nuspėjamas finansavimas pagal sistemą, kuria prisidedama prie Ukrainos finansų tvarumo, kartu užtikrinant ES biudžeto apsaugą.
Ukrainos Vyriausybės pateiksimu planu grindžiama Ukrainai skirta priemone bus remiamos Ukrainos pastangos išlaikyti makrofinansinį stabilumą, skatinti atsigavimą ir modernizuoti šalį, kartu įgyvendinant pagrindines reformas, reikalingas siekiant narystės ES.
Parama bus teikiama paskolų ir negrąžintinos paramos (dotacijų ir garantijų) forma. Taip pat kasmet bus sprendžiama dėl faktinio paskolų ir dotacijų dalies paskirstymo.
Parama paskolomis bus finansuojama skolinantis finansų rinkose ir palaikoma ES biudžeto manevringumo maržos. Negrąžintina parama bus finansuojama iš ES metinio biudžeto pagal naują specialią priemonę – Ukrainos rezervą, kuriam skirti ištekliai viršys DFP išlaidų viršutines ribas.
2. Migracijos valdymas, partnerysčių stiprinimas ir ekstremaliųjų situacijų valdymas
Didėja nestabilumas Europos kaimyninėse šalyse ir humanitariniai poreikiai trečiosiose šalyse. Kad ES būtų pajėgi toliau spręsti su vidiniais ir išoriniais migracijos aspektais susijusius iššūkius ir stiprinti ES partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, Komisija siūlo toliau nurodytus tikslinius ES biudžeto padidinimus.
- Siekiant pakankamai finansuoti migracijos valdymą ir sienų kontrolę, taip pat įgyvendinti naują migracijos paktą, Europos Komisija siūlo skirti 2 mlrd. EUR.
- Kad ES galėtų reaguoti į padidėjusį ekonominį ir geopolitinį nestabilumą, Europos Komisija siūlo 6 išlaidų kategorijos (Kaimyninės šalys ir pasaulis) viršutinę ribą padidinti dar 10,5 mlrd. EUR.
- Siekiant remti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir gaivalines nelaimes, speciali priemonė „Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas“ turėtų būti padidinta 2,5 mlrd. EUR.
3. Ilgalaikio konkurencingumo skatinimas per Europos strateginių technologijų platformą (STEP)
Siekdama remti ES pramonės konkurencingumą investuojant į ypatingos svarbos technologijas, kaip 2022 m. rugsėjo mėn. pranešime apie ES padėtį paskelbė EK Pirmininkė U. von der Leyen, Europos Komisija siūlo sukurti naują Europos strateginių technologijų platformą (STEP), per kurią galėtų būti pritraukta 160 mlrd. EUR investicijų.
STEP bus grindžiama esamomis programomis: programa „InvestEU“, Inovacijų fondu, programa „Europos horizontas“, Europos gynybos fondu, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, programa „ES – sveikatos labui“, Skaitmeninės Europos programa ir sanglaudos fondais. Be to, bus sukurta novatoriška ir dinamiška struktūra, kad esamas finansavimas būtų nukreiptas į STEP projektus ir paspartintas įgyvendinimas srityse, kurios nustatytos kaip itin svarbios Europos lyderystei.
Siekdama paskatinti investicijas į ypatingos svarbos skaitmeninių ir giliųjų technologijų, švarių technologijų ir biotechnologijų kūrimą ir gamybą, taip pat į atitinkamas jų vertės grandines, EK taip pat siūlo tikslinėms programoms papildomai skirti 10 mlrd. EUR: 3 mlrd. EUR programai „InvestEU“, 0,5 mlrd. EUR – programai „Europos horizontas“, 5 mlrd. EUR – Inovacijų fondui ir 1,5 mlrd. EUR – Europos gynybos fondui. Šios papildomos lėšos, kartu su sanglaudos politika ir EGADP paskatomis, gali paskatinti Europos įmones investuoti apie 160 mlrd. EUR į projektus, kuriais skatinamas Europos suverenumas.
Tolesni veiksmai
Siūlomi biudžeto pakeitimai ir įvairūs šiandien pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dabar bus toliau svarstomi kartu su Europos Parlamentu ir ES valstybėmis narėmis ES Taryboje.
Siekiant užtikrinti, kad ES turėtų reikiamų išteklių toliau spręsti esamus ir būsimus uždavinius, būtina laiku patvirtinti šiandienos pasiūlymą. EK tikisi, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija tęs darbą Taryboje, kad pasibaigus vasarai galėtų būti pasiektas greitas susitarimas. Atsižvelgiant į tai, kad skubūs biudžeto apribojimai bus juntami jau 2024 m., derybos, įskaitant Europos Parlamento pritarimą, turi būti užbaigtos iki metų pabaigos.
Pagrindiniai faktai
2020 m. ES susitarė dėl savo 2021–2027 m. ilgalaikio biudžeto. Jį (kartu su ES ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“) sudaro 2,018 trln. EUR dabartinėmis kainomis – tai didžiausias per visą laiką iš ES biudžeto finansuotas skatinamųjų priemonių paketas. Nuo 2021 m. biudžetas atliko esminį vaidmenį siekiant atitaisyti koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominę ir socialinę žalą ir paskatinti perėjimą prie šiuolaikiškos ir tvaresnės Europos.
Pagal susitarimą dėl biudžeto Europos Komisija įsipareigojo pateikti DFP veikimo peržiūrą, prireikus kartu pateikiant jos peržiūros pasiūlymus. Šis įsipareigojimas šiandien pateiktu pasiūlymu įgyvendintas.
Daugiau informacijos:
Europos strateginių technologijų platforma
Informacijos suvestinė. Nauja Ukrainai skirta priemonė
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. birželio 21 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje