Pereiti prie pagrindinio turinio
Atstovybė Lietuvoje
Naujienų straipsnis2022 m. spalio 26 d.Atstovybė Lietuvoje

EK siūlo griežtinti aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų ir miesto nuotekų valymo taisykles

Šiandien Europos Komisija pasiūlė sugriežtinti aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų ir miesto nuotekų valymo taisykles.

Žaliasis kursas
Europos Sąjunga, 2020

Šiandien Europos Komisija pasiūlė sugriežtinti aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų ir miesto nuotekų valymo taisykles. Švarus oras ir vanduo yra žmonių ir ekosistemų sveikatos pagrindas. Vien dėl oro taršos kasmet pirma laiko miršta beveik 300 000 europiečių. Taikant siūlomas naujas taisykles per dešimt metų mirčių, kurias sukelia pagrindinio teršalo – kietųjų dalelių (KD2.5) – kiekiai, viršijantys Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse nurodytus kiekius, sumažės daugiau kaip 75 proc. Dėl orą ir vandenį švarinančių naujų taisyklių įdėtos investicijos atsipirks keleriopai, nes pagerės sveikata, bus sutaupyta energijos, bus naudos maisto gamybai ir pramonei, didės biologinė įvairovė. Pasinaudodama galiojančių teisės aktų taikymo patirtimi, Europos Komisija siūlo mažinti leidžiamą teršalų kiekį ir tobulinti įgyvendinimo tvarką, kad užtikrintų realų taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą. Šiandienos pasiūlymai padeda siekti Europos žaliojo kurso nulinės taršos tikslo, kad 2050 m. gyventume aplinkoje be kenksmingos taršos. Šie pasiūlymai taip pat yra atsakas į konkrečius per Konferenciją dėl Europos ateities išsakytus reikalavimus.

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas teigė: „Mūsų sveikata priklauso nuo mūsų aplinkos. Nesveika aplinka tiesiogiai kenkia mūsų sveikatai. Kasmet šimtai tūkstančių europiečių miršta per anksti, daugelis kitų kenčia nuo širdies ir plaučių ligų arba taršos sukeliamo vėžio atmainų. Kuo ilgiau nepradėsime mažinti šią taršą, tuo brangiau ji kainuos visuomenei. Norime, kad iki 2050 m. mūsų aplinkoje neliktų kenksmingų teršalų. Tai reiškia, kad aktyvesnių veiksmų turime imtis šiandien. Tokie ir yra mūsų pasiūlymai dėl tolesnio vandens ir oro taršo mažinimo.“

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Kvėpuojamo oro ir vartojamo vandens kokybė yra mūsų gyvybės ir visuomenės ateities pagrindas. Užterštas oras ir vanduo žaloja sveikatą, kenkia ekonomikai ir aplinkai, o labiausiai – pažeidžiamiausiems asmenims. Todėl mūsų pareiga – išvalyti orą ir vandenį mūsų pačių ir ateities kartoms. Neveikimo kaina yra daug didesnė už prevencijos išlaidas. Todėl Komisija dabar imasi veiksmų, kad visoje Sąjungoje užtikrintų koordinuotą taršos šaltinių šalinimą vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis“.

Švaresnis aplinkos oras iki 2030 m., nulinė tarša iki 2050 m.

Atliekant siūlomą Aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūrą bus nustatyti tarpiniai 2030 m. ES oro kokybės standartai, kurie bus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis. Tai padės ES iki 2050 m. pasiekti nulinės oro taršos tikslą, užtikrinant sinergiją su pastangomis neutralizuoti poveikį klimatui. Šiuo tikslu siūloma reguliariai peržiūrėti oro kokybės standartus, kad jie būtų iš naujo įvertinti atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus, taip pat į visuomenės ir technologijų pokyčius. Pagrindinio teršalo – kietųjų dalelių (KD2.5) – metinę ribinę vertę siūloma sumažinti daugiau kaip per pusę.

Po peržiūros bus užtikrinta, kad dėl oro taršos žalą sveikatai patiriantys asmenys turėtų teisę gauti kompensaciją, jei bus pažeidžiamos ES oro kokybės taisyklės. Jie taip pat turės teisę būti atstovaujami nevyriausybinių organizacijų teikiant kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Be to, atsiras daugiau aiškumo dėl teisės kreiptis į teismą, veiksmingų sankcijų ir geresnio visuomenės informavimo apie oro kokybę. Nauji teisės aktai bus naudingi vietos valdžios institucijoms, nes bus sugriežtintos nuostatos dėl oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir geresnių oro kokybės planų.

Šiandienos pasiūlymai leidžia nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms savo nuožiūra priimti specialias priemones, kurių reikia norint atitikti standartus. Be to, tai padaryti labai padės ir esamos bei naujos ES aplinkos, energetikos, transporto, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei kitų sričių politikos priemonės, kaip išsamiai aprašyta informacijos suvestinėje.

Šiandienos pasiūlymas padės iki 2030 m. iš esmės pagerinti oro kokybę visoje Europoje: visa metinė nauda 2030 m. sieks 42–121 mlrd. EUR, o išlaidos nesieks 6 mlrd. EUR per metus.

Oro tarša yra didžiausia aplinkos grėsmė sveikatai ir pagrindinė lėtinių ligų, įskaitant insultą, vėžį ir diabetą, priežastis. Su ja neišvengiamai susiduria visi europiečiai, o pažeidžiamoms socialinėms grupėms ji daro neproporcingai didelį poveikį. Užterštas oras taip pat kenkia aplinkai ir sukelia rūgštėjimą, eutrofikaciją ir žalą miškams, ekosistemoms ir pasėliams.

Geresnis ir ekonomiškai efektyvesnis miesto nuotekų valymas

Persvarstyta Miesto nuotekų valymo direktyva padės europiečiams mėgautis švaresnėmis upėmis ir ežerais, naudotis požeminiu vandeniu ir jūromis, o nuotekų valymas taps ekonomiškai efektyvesnis. Siekiant nuotekas, kaip išteklių, panaudoti tinkamiausiai siūloma, kad iki 2040 m. sektorius užsibrėžtų suvartoti ne daugiau energijos, nei pagamina, ir pagerinti dumblo kokybę, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai, taigi, kuo daugiau naudotis žiedine ekonomika.

Saugoti sveikatą ir aplinkos apsaugą padės kelios naujovės. Tai griežtesnės prievolės surinkti maisto medžiagas iš nuotekų, nauji mikroteršalų standartai ir nauji mikroplastikų stebėsenos reikalavimai. Vandenvalos prievolė galios ir mažesnėms savivaldybėms, t. y. skaičiuojančioms 1 000 gyventojų (dabar – 2 000). Kad būtų lengviau suvaldyti dėl klimato kaitos dažnėjančias smarkias liūtis, didesniuose miestuose bus privaloma parengti integruotus vandentvarkos planus. Galiausiai, remdamasi COVID-19 pandemijos patirtimi, Europos Komisija siūlo sistemingai tikrinti nuotekas, ar jose nėra tam tikrų virusų, be kita ko, CoV-SARS-19, ir dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms.

Galimybę naudotis sanitarijos paslaugomis ES šalys turės užtikrinti visiems, visų pirma pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms.

Kadangi 92 proc. toksiškų mikroteršalų į ES nuotekas patenka dėl vaistų ir kosmetikos, pagal naują didesnės gamintojo atsakomybės sistemą gamintojai turės padengti jų šalinimo išlaidas. Tai atitinka principą „teršėjas moka“, taip pat tai skatins produktų, kuriuose nėra toksiškų medžiagų, mokslinius tyrimus ir inovacijas, be to, teisingiau pasiskirstys nuotekų valymo finansavimas.

Nuotekų sektorius turi didelį neišnaudotą potencialą gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pavyzdžiui, iš biodujų. ES šalys turės stebėti pramoninę taršą jos susidarymo vietoje, kad daugėtų galimybių pakartotinai naudoti dumblą ir išvalytas nuotekas, išvengiant išteklių praradimo. Fosforo gavybos iš dumblo taisyklės padės jį naudoti trąšoms gaminti, o tai bus naudinga maisto gamybai.

Apskaičiuota, kad dėl pokyčių kaštai padidės 3,8 proc. (iki 3,8 mlrd. EUR per metus 2040 m.), nauda sieks daugiau kaip 6,6 mlrd. EUR per metus, o kaštų ir naudos santykis kiekvienoje ES valstybėje narėje bus teigiamas.

Paviršinio ir požeminio vandens apsauga nuo naujų teršalų

Remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais, Europos Komisija siūlo atnaujinti vandens teršalų sąrašus, griežčiau tikrintinų paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse.

Į sąrašus bus įtrauktos 25 medžiagos, darančios aiškiai įrodytą probleminį poveikį gamtai ir žmonių sveikatai. Tarp jų yra:

  • PFAS – didelė grupė niekad nesuyrančių cheminių medžiagų, naudojamų, be kita ko, kepimo induose, drabužiuose ir balduose, gaisro gesinimo putose ir asmens priežiūros produktuose;
  • įvairūs pesticidai, pvz., glifosatas, ir pesticidų irimo produktai;
  • bisfenolis A, plastifikatorius ir plastikinių pakuočių sudedamoji dalis;
  • kai kurie vaistai, vartojami skausmui malšinti ir nuo uždegimų, taip pat antibiotikai.

Medžiagos ir joms taikomi standartai buvo atrinkti taikant skaidrią ir mokslu pagrįstą procedūrą.

Be to, atsižvelgdama į incidentų patirtį, pavyzdžiui, po žuvų išmirimo Oderio upėje, Europos Komisija siūlo, kad incidento atveju skelbti įspėjimus, skirtus žemupio baseinui, būtų privaloma. Taip pat tobulinama stebėsena, ataskaitų teikimas ir sudaromos sąlygos lengviau atnaujinti sąrašą, kad būtų galima neatsilikti nuo mokslo.

Naujosiose taisyklėse pripažįstama, kad mišinių poveikis yra suminis arba kombinuotas, taigi, dabartinis pagrindinis dėmesys tik į vienai medžiagai yra išplečiamas.

Be to, 16 teršalų, kuriems jau taikomos taisyklės (įskaitant sunkiuosius metalus ir pramonines chemines medžiagas), standartai bus atnaujinti (dažniausiai sugriežtinti), o keturi teršalai, kurie nebekelia grėsmės ES mastu, iš sąrašo išbraukiami.

Tolesni veiksmai

Dabar pasiūlymus svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Priimti teisės aktai įsigalios palaipsniui. Kad pramonė ir valdžios institucijos turėtų laiko prisitaikyti ir prireikus investuoti, bus nustatyti skirtingi 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tikslai.

Daugiau informacijos:

Paviršinio ir požeminio vandens teršalai

Klausimai ir atsakymai apie paviršinio ir požeminio vandens teršalus

Informacijos apie paviršinio ir požeminio vandens teršalus suvestinė

Požeminio vandens ir paviršinio vandens teršalų sąrašo peržiūros pasiūlymas

Miesto nuotekų valymo direktyva

Klausimai ir atsakymai apie Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrą

Informacijos apie Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrą suvestinė    

Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūros pasiūlymas

ES aplinkos oro kokybę reglamentuojantys teisės aktai

Klausimai ir atsakymai apie ES aplinkos oro kokybę reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą

Informacijos apie ES aplinkos oro kokybę reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą suvestinė

Oro kokybę reglamentuojančių teisės aktų peržiūros pasiūlymas

Oro kokybės gerinimo politika pagal Europos žaliąjį kursą

Informacijos apie oro kokybės gerinimo politiką pagal Europos žaliąjį kursą suvestinė

Išsamūs duomenys

Paskelbimo data
2022 m. spalio 26 d.
Autorius
Atstovybė Lietuvoje