Šiandien Europos Komisija priėmė 2023 m. plėtros dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai įvertinta Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos ir – pirmą kartą – Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo padėtis ir padaryta pažanga narystės į Europos Sąjungą kelyje.
Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių reformų įgyvendinimo pažangai ir būsimų reformų prioritetų gairėms. Stojimas į ES yra ir bus pasiekimais grindžiamas procesas, visiškai priklausantis nuo kiekvienos šalies realiai padarytos pažangos.
Atsižvelgdama į Ukrainos ir Moldovos pasiektus rezultatus ir vykdomas reformas, Europos Komisija rekomendavo ES Tarybai pradėti stojimo derybas su abiem šalimis. Be to, Europos Komisija rekomenduoja ES Tarybai patvirtinti derybų programas, kai Ukraina ir Moldova bus priėmusios tam tikras esmines priemones. Europos Komisija yra pasirengusi iki 2024 m. kovo mėn. pateikti su šiomis priemonėmis susijusios pažangos ataskaitą ES Tarybai.
Kalbant apie Sakartvelą, Europos Komisija, atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, rekomenduoja ES Tarybai suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų.
Kalbant apie Bosniją ir Hercegoviną, Europos Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties narystės kriterijams lygis. Dabar šalis turi dar dėti pastangų, kad įgyvendintų pagrindinius prioritetus, išdėstytus 2019 m. Europos Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės. Europos Komisija nuolat stebės pažangą ir atitiktį visose su derybų pradžia susijusiose srityse ir ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn. pateiks ES Tarybai pažangos ataskaitą.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Plėtra yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos politika. Mūsų Sąjungos plėtra yra istorinė pareiga ir natūrali Europos Sąjungos ateitis. Mūsų Sąjungos plėtra taip pat yra pagrįsta tvirta ekonomine ir geopolitine logika. Ankstesni plėtros etapai parodė, jog plėtra yra labai naudinga tiek narystės siekiančioms šalims, tiek Europos Sąjungai. Laimime visi.“
Sprendimas suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai paskatino, nepaisant tebesitęsiančio karo, intensyvią reformų dinamiką, kurią tvirtai remia Ukrainos žmonės. Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pademonstravo ryžtą siekti esminės pažangos įgyvendinant septynis Europos Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES nustatytus veiksmus. Ukraina sukūrė skaidrią Konstitucinio Teismo teisėjų išankstinės atrankos sistemą ir reformavo teismų valdymo organus. Ji toliau gerino savo aukšto lygio korupcijos tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus ir sustiprino savo institucinę sistemą. Ukraina ėmėsi teigiamų platesnio masto ir sistemingesnių veiksmų siekdama spręsti oligarchų įtakos klausimą. Šalis taip pat įrodė savo gebėjimą daryti pažangą derindama teisės aktus su ES acquis net ir karo metu.
Moldova stabiliai darė pažangą vykdydama 9 veiksmus, išdėstytus EK nuomonėje dėl Moldovos paraiškos dėl narystės ES. Ji pradėjo visapusišką teisingumo sistemos reformą atsižvelgdama į Venecijos komisijos rekomendacijas, be kita ko, vertindama žinomus teisėjus ir prokurorus. Šalis reformavo savo kovos su korupcija įstaigas ir padidino tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių korupcijos bylose skaičių. Moldova priėmė deoligarchizacijos veiksmų planą, kurį ji įgyvendina laikydamasi nustatytų terminų. Nauji teisės aktai, kuriais nustatomas konfiskavimo mechanizmas, padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Šalis priėmė viešojo administravimo strategiją ir įgyvendina reformą visais lygmenimis. Ji stengėsi reformuoti viešųjų finansų valdymą ir priėmė teisės aktus, kuriais siekiama reformuoti viešuosius pirkimus. Moldova sustiprino pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir sustiprino žmogaus teisių apsaugą.
Sakartvelas ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų bendradarbiavimą su ES ir pastaraisiais mėnesiais paspartino reformų įgyvendinimą. Siekdamas įgyvendinti dvylika EK nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės nustatytų prioritetų Sakartvelas priėmė teisės aktus ir politikos veiksmus dėl lyčių lygybės, kovos su smurtu prieš moteris ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl atsižvelgimo į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Pradėta teismų reforma, bet vis dar reikalinga visapusiška Aukščiausiosios teisingumo tarybos reforma. Sakartvelas pasidalijo įstatymais ir savo deoligarchizacijos veiksmų planu su Venecijos komisija, kad ši pateiktų nuomonę. Priimta žmogaus teisių apsaugos strategija ir rengiamas veiksmų planas. Sudarytas bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės atstovais memorandumas. Tvirtas partijų politinis konsensusas padėtų spręsti poliarizacijos problemą ir sparčiau žengti Europos keliu.
Tolesni veiksmai
Dabar ES Taryba turi apsvarstyti šiandienines Europos Komisijos rekomendacijas ir priimti sprendimus dėl tolesnių plėtros proceso veiksmų.
Visas pranešimas spaudai skelbiamas ČIA.
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. lapkričio 8 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje