Šiandien Europos Komisija (EK) priėmė tris naujas iniciatyvas, būtinas, kad Europos žaliasis kursas taptų tikrove. EK siūlo naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES nebeprisidėtų prie miškų naikinimo, taip pat naujas taisykles, palengvinsiančias žiedinei ekonomikai naudingą atliekų vežimą ES viduje ir padėsiančias spręsti neteisėto atliekų eksporto ir su atliekomis susijusių problemų perkėlimo trečiosioms šalims problemas. EK taip pat pristato naują dirvožemio strategiją, kad iki 2050 m. visi Europos dirvožemiai būtų atkurti, atsparūs ir tinkamai apsaugoti. Šiandienos pasiūlymuose Europos Komisija pristato priemones, padėsiančias pereiti prie žiedinės ekonomikos, apsaugoti gamtą ir griežtinti aplinkos apsaugos standartus Europos Sąjungoje ir pasaulyje.
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Kad galėtume sėkmingai kovoti su visuotinėmis klimato ir biologinės įvairovės krizėmis, turime atsakingai imtis veiksmų ne tik ES, bet ir už jos ribų. Reglamentą dėl miškų naikinimo pasiūlėme įsiklausę į piliečių raginimus kuo labiau sumažinti Europos poveikį miškų naikinimui ir skatinti tvarų vartojimą. Mūsų naujos atliekų vežimo taisyklės duos postūmį žiedinei ekonomikai ir užtikrins, kad į kitas šalis eksportuojamos atliekos nekenktų jų aplinkai ar žmonių sveikatai. O mūsų dirvožemio strategija padės pagerinti dirvožemių būklę, naudoti juos tvariai ir užtikrinti jiems deramą teisinę apsaugą.“
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pridūrė: „Jei iš savo partnerių tikimės platesnio užmojo klimato ir aplinkos politikos, turime patys nustoti eksportuoti taršą ir nebeprisidėti prie miškų naikinimo. Tokio plataus užmojo teisėkūros iniciatyvų šioms pasaulinėms problemoms spręsti, kokie yra mūsų pasiūlytieji reglamentai dėl miškų naikinimo ir atliekų vežimo, dar niekada nėra buvę. Šiais pasiūlymais prisiimame atsakomybę ir savo kalbas paverčiame darbais – mažiname savo poveikį pasaulinei taršai ir biologinės įvairovės nykimui. Taip pat siūlome labai novatorišką ES dirvožemio strategiją, kurioje numatyta dirvožemiams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kokia taikoma vandeniui, jūrų aplinkai ir orui.“
Europos Komisija siūlo naują reglamentą, kuriuo siekiama, kad ES nebeprisidėtų prie miškų naikinimo ir alinimo. Vien 1990–2020 m. laikotarpiu pasaulyje sunaikinta 420 mln. hektarų miškų – tai daugiau nei Europos Sąjungos plotas. Siūlomomis naujomis taisyklėmis būtų užtikrinta, kad ES rinkoje piliečių perkami, naudojami ir vartojami produktai neprisidėtų prie pasaulio miškų naikinimo ir alinimo. Pagrindinis šių procesų veiksnys – žemės ūkio plėtra siekiant gaminti tokias prekes kaip sojos, jautiena, palmių aliejus, mediena, kakava, kava ir kai kuriuos kitus jų produktus.
Reglamentu nustatomos privalomos išsamaus patikrinimo taisyklės įmonėms, norinčioms pateikti šias prekes į ES rinką. Taip siekiama užtikrinti, kad ES rinkoje būtų leidžiami tik su miškų naikinimu nesusiję ir teisėti produktai. Europos Komisija, pasinaudodama lyginamųjų rodiklių sistema, vertins šalis ir joms būdingą miškų naikinimo ir alinimo riziką, siejamą su prekėmis, įtrauktomis į reglamento taikymo sritį.
Europos Komisija suintensyvins dialogą su kitomis didelėmis šalimis vartotojomis ir sieks suvienyti daugiašales pastangas. Tikimasi, kad naujosios taisyklės paskatins vartoti produktus, dėl kurių miškai nėra naikinami ir alinami. Taip ne tik bus sumažintas ES poveikis pasaulio miškų naikinimui ir alinimui – tikimasi, kad naujosios taisyklės padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pristabdyti biologinės įvairovės nykimą. Galiausiai, kova su miškų naikinimu ir alinimu turės teigiamą poveikį vietos bendruomenėms, įskaitant pažeidžiamiausius žmones, pavyzdžiui, čiabuvius, kurie yra labai priklausomi nuo miškų ekosistemų.
Teikdama persvarstytą Reglamentą dėl atliekų vežimo Europos Komisija įgyvendina žiedinės ekonomikos ir nulinės taršos užmojus – ji siūlo griežtesnes atliekų eksporto taisykles, veiksmingesnę atliekų kaip ištekliaus grąžinimo į apyvartą sistemą ir ryžtingus kovos su neteisėta prekyba atliekomis veiksmus. Atliekų eksportas į EBPO nepriklausančias šalis bus ribojamas – jis bus leidžiamas tik tuo atveju, jei atitinkamas atliekas trečiosios šalys norės priimti ir galės jas tvariai tvarkyti. Atliekų vežimas į EBPO šalis bus stebimas ir galės būti sustabdytas, jei dėl šių atliekų paskirties šalyje kiltų rimtų aplinkosaugos problemų. Pagal pasiūlymą ES įmonės galės eksportuoti atliekas už ES ribų, jei galės įrodyti, kad jų atliekas priimantys įrenginiai tikrinami atliekant nepriklausomą auditą ir jo rezultatai paliudija, kad šios atliekos tvarkomos aplinkai saugiu būdu.
Europos Sąjungoje taikomas procedūras EK siūlo gerokai supaprastinti ir taip sudaryti sąlygas grąžinti atliekas į žiedinę ekonomiką, tačiau reikiamo kontrolės lygio nesumažinti. Tai padės sumažinti ES priklausomybę nuo pirminių žaliavų, skatins kurti inovacijas ir padės ES pramonei naudoti mažiau iškastinio kuro, kad būtų pasiekti ES klimato politikos tikslai. Naujosiomis taisyklėmis įvedamas elektroninis keitimasis dokumentais, tad atliekų vežimo sritis taip pat įžengia į skaitmenizacijos erą.
Reglamentu dėl atliekų vežimo dar labiau sustiprinama kova su neteisėta prekyba atliekomis – viena iš sunkiausių nusikaltimų aplinkai formų, nes neteisėtai išvežamos atliekos gali siekti iki 30 proc. viso išvežamų atliekų kiekio ir jų vertė kasmet siekia 9,5 mlrd. EUR. Siekiant, kad vykdymo užtikrinimo tvarka būtų veiksmingesnė ir efektyvesnė, bus sukurta ES atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) bus suteikti įgaliojimai padėti ES valstybėms narėms tirti tarpvalstybinius neteisėto atliekų vežimo atvejus, o administracinių sankcijų taisyklės bus sugriežtintos.
Šiandien Europos Komisija taip pat pristatė naują ES dirvožemio strategiją, padėsiančią įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, ir taip spręsti dvigubą gamtos ir klimato krizę. 95 proc. mūsų valgomo maisto priklauso nuo geros dirvožemio būklės, juose gyvena daugiau kaip 25 proc. pasaulio biologinės įvairovės ir jie yra didžiausi planetos anglies dioksido kaupikliai sausumoje. Deja, 70 proc. ES dirvožemių būklė nėra gera. Strategijoje nustatyta konkreti dirvožemių apsaugos, atkūrimo ir tvaraus naudojimo priemonių sistema ir siūlomas rinkinys savanoriškų bei teisiškai privalomų priemonių. Šia strategija siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemės dirvožemiai kauptų daugiau anglies dioksido, nualinta žemė ir dirvožemiai būtų atkuriami, būtų kovojama su dykumėjimu, o iki 2050 m. būtų pasiekta gera visų dirvožemio ekosistemų būklė.
Strategijoje raginama užtikrinti tokį patį dirvožemio apsaugos lygį, koks Europos Sąjungoje taikomas vandeniui, jūrų aplinkai ir orui. Tai ketinama padaryti nauju teisės aktu dėl geros dirvožemio būklės, kuris bus pasiūlytas 2022 m., plačiai pasikonsultavus su ES valstybėmis narėmis ir suinteresuotasis subjektas bei atlikus poveikio vertinimą. Strategija taip pat telkiamas būtinas visuomenės įsitraukimas, finansiniai ištekliai ir dalijimasis žiniomis, skatinama tvaraus dirvožemio valdymo praktika ir stebėsena, remiami ES užmojai imtis pasaulinio lygmens veiksmų dėl dirvožemio.
Daugiau informacijos:
Naujos taisyklės dėl produktų, susijusių su miškų naikinimu. Klausimai ir atsakymai
Naujos taisyklės: dėl produktų turi nebūti naikinami miškai. Informacijos suvestinė
Peržiūrėtos atliekų vežimo taisyklės. Klausimai ir atsakymai
Peržiūrėtos atliekų vežimo taisyklės. Informacijos suvestinė
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2021 m. lapkričio 17 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje